Juozapas Montvila
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozapas Montvila (lenk. Józef Montwiłł, 1850 m. kovo 9 d. Mitėniškių dvare prie Šėtos – 1911 m. vasario 7 d.) – verslininkas, bankininkas, mecenatas, labdarys (filantropas), visuomenės veikėjas, daugelio sakralinių bei kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius.
[taisyti] Veikla
Studijavo Peterburge, Vienoje, Berlyne. Vilniaus žemės banko steigėjas, vadovas (direktorius), vėliau pradėjęs kitus verslus. Rėmė visuomeninę, kultūrinę veiklą. Įkūrė daugiau nei 20 visuomeninių organizacijų, finansavo jų veiklą, aktyviai dalyvavo Vilniaus miesto viešajame gyvenime.
J.Montvila turėjo daug žemės sklypų Vilniaus krašte. 1896–1898 m. inicijavo 4 gyvenamųjų kolonijų (namų bendrijų) statybą gražiose Vilniaus vietose.
J.Montvilos pastangomis jo kraštietis architektas Vaclovas Michnevičius atvyko kurti į Lietuvą, čia dirbdamas suprojektavo daug Vilniaus pastatų, daugiau nei 30 bažnyčių, buvo Pranciškonų vienuolyno restauracijos projekto Trakų gatvėje bendraautoris. Jo užsakymu ir jam vadovaujant 1889–1891 m. pastatytas tuometinio Žemės ūkio banko pastatas Vilniuje, Gedimino pr. 6 (dab. Lietuvos bankas, projekto autorius – architektas Vincentas Gorskis).
[taisyti] Atminimas
J.Montvilos inicialai įspausti Šėtos bažnyčios varpe (J.Montvila parėmė varpo išliejimo darbus). Labdarys buvo palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse prie koplyčios, kur jam Vilniaus visuomenininkai pastatė paminklą (angelo skulptūra). 1927 m. greta palaidotas lietuvių patriarchas Jonas Basanavičius. Po mirties taip pat buvo sukurtos didžiojo labadario ir jo tėvo Stanislovo epitafijos Šėtos bažnyčioje (šiuo metu saugomos Šėtos vidurinės mokyklos muziejuje). 1931 m. rugsėjo 3 d. skverelyje tarp Trakų ir Pranciškonų gatvių pastatytas paminklas J.Montvilai atminti. Nepriklausomybės metais Šėtos vidurinėje mokykloje surengta konferencija „Filantropija – širdies pašaukimas“.
