JAV nepriklausomybės karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

JAV nepriklausomybės karas (1775–1783), taip pat vadinamas Amerikos nepriklausomybės karu, buvo karas tarp Didžiosios Britanijos karalystės ir trylikos "susivienijusių kolonijų". Karas buvo Amerikos revoliucijos kulminacija; jo metu kolonistai nuvertė britų valdžią. 1775 m. revoliucionieriai ėmė kontroliuoti visų trylikos kolonijų vyriausybes, sušaukė Antrąjį Kontinentinį kongresą ir sukūrė Kontinentinę armiją. Kitais metais formaliai buvo paskelbta naujos valstybės - Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybė.

Karo metu britai sugebėjo išnaudoti savo pranašumą jūroje ir užėmė pakrantės miestus, tačiau praktiškai nekontroliavo kaimiškosios kolonijų dalies, kur gyveno apie 90 proc. gyventojų. 1778 m. pradžioje, netrukus po Saratogos mūšio į karą prieš Britaniją įstojo Prancūzija, o per kitus du metus kaip Prancūzijos sąjungininkai į karą įsitraukė ir Ispanija bei Nyderlandai.

Karas prasidėjo po ilgus metus trukusios įtampos tarp Britų imperijos ir kolonijų. Ypač įtampą didino papildomų mokesčių nustatymas, autonomijos ribojimas. Smulkūs susidūrimai ir incidentai, anglų prekių boikotai vyko dar iki karo pradžios (pvz., Bostono arbatėlė).

Kolonistai buvo pasidalinę į dvi grupuotes. Lojalistai arba toriai norėjo likti ištikimais Britanijai ir permainų nenorėjo. Patriotai arba vigai norėjo nepriklausomybės.