Interlingua
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Interlingua (tarpinė kalba), yra kalba, IALA (International Auxiliary Language Association) sukonstruota ir išleista 1951 metais. Kalba paremta iš prancūzų, italų, ispanų, portugalų ir anglų kalbų perimtais žodžiais, ir supaprastinta lotynų gramatika ir tarimu.
Moksle, technologijose, prekyboje ir kt. dominuojant istorinėms graikų ir lotynų kalboms, kurios yra skirtingos ir sunkios išmokti, bei kurių tik dalį žodyno perima gyvosios kalbos, atsiranda daug nesusipratimų. Interlingua sukurta tarnauti kaip šių senovinių ir dabartinių kalbų kombinacija, su supaprastinta gramatika, kuri leistų žmonėms suprasti Interlingua net jos nesimokius. Kalba sukurta pasyviam supratimui, be didelių treniruočių, ir siekia užimti tarpinės kalbos nišą moksle ir kitose sferose.