Hengduano kalnai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hengduano Šano kalnai yra kalnų virtinė Pietryčių Azijoje, sudaranti ribą tarp Mianmaro ir Junnanno, Kinijoje. Hengduano Šano kalnų grandinė tęsiasi iš šiaurės į pietus, sudarydama rytinį Tibeto kalnyno kraštą.
Kalnai daugiausia padengti subalpiniais spygliuočių miškais. Aukštis svyruoja nuo 1300 iki 4000 metrų. Tai yra arealas su didele biologine įvairove, kuri susidarė dėl tankaus, pirmykščio miško, santykinės izoliacijos ir dėl to, kad beveik visa teritorija neapledėdavo per ledynmetį. Šis kalnuotas regionas yra namais retai ir nykstančiai didžiajai pandai. Kitos vietinės rūšys yra kiniški krūmai (Taxus chinensis) ir įvairūs kiti reti augalai, elniai ir primatai.
Aplinkosauginės grupės nurodo, kad šiam ekologiniam regionui kelia grėsmę „augantis gyventojų skaičius ir iš to sekantis laukinių gyvūnų produktų, ir miškų ne medienai, poreikis medicinai ir kitiems tikslams“.[1]