Geochemija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Geochemija yra mokslas tiriantis Žemės medžiaginę sudėtį ir cheminių elementų bei jų izotopų pasiskirstymą Žemėje. Geochemija sujungia geologiją ir chemiją į vieną discipliną.

Geocheminiais metodais galima tyrinėti žemės vystymąsi. Tiriant tam tikrų elementų izotopus, kurie naudojami kaip indikatoriai, galima atsekti medžiagų judėjimą Žemėje. Nestabilius izotopus turinčių elementų ir jų skilimo produktų tyrimai leidžia nustatyti uolienų amžių.

Tarp geochemijos tyrimo objektų yra:

• Žemės ir kitų planetų (t.p. saulės, asteroidų ir meteoritų, kometų) cheminė sudėtis;
• cheminiai procesai ir reakcijos, kurios turi poveikį uolienų ir dirvožemių susidarymui;
• materijos ir energijos ciklai, per kuriuos Žemės cheminiai komponentai juda erdvėje ir laike.
• įvairių žemės sluoksnių sudėtis ir jų evoliucija;
• nustatyti santykines ir absoliučias cheminių elementų ir jų izotopų koncentracijas Žemėje ir Žemės paviršiuje
• elementų pasiskirstymas ir judėjimas skirtingose žemės dalyse (mantijoje, hidrosferoje ir pan.)
• cheminių elementų ir jų izotopų pasiskirstymas kosmose.

Su geochemija glaudžia susijusios tokios disciplinos kaip planetologija ir kosmochemija.

Geocheminiais tyrimais Lietuvoje užsiima Geologijos ir geografijos institutas.