Farerų futbolo sistema
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Farerų salų futbolo pagrindinė kontroliuojanti organizacija – Farerų futbolo asociacija (Fótbóltssamband Føroya), kontroliuojanti nacionalinę vyrų rinktinę, taip pat organizuojanti nuo 1942 m. rengiamą Farerų salų vyrų futbolo čempionatą bei taurės varžybas, nuo 1985 m. rengiamas moterų varžybas. Futbolo asociacija įkurta 1979 m., nuo 1988 m. ji yra FIFA nare, nuo 1990 m. UEFA narė.
Futbolo lygos organizuojamos piramidės principu:
- Aukščiausioji lyga (nuo 2005 m. vadinama sponsoriaus vardu - Formuladeildin) - 2008 m. žaidė 10 komandų
- Pirmasis divizionas (1 Deild Menn) – 10 komandų
[taisyti] Klubai
Farerų futbolo sistemoje žaidžiantys klubai dalyvauja šiuose turnyruose:
- tarptautiniai:
- UEFA čempionų lyga
- UEFA taurių taurė (nebeorganizuojama)
- UEFA taurė
- UEFA Intertoto taurė
- vietiniai:
[taisyti] UEFA turnyrų dalyviai[1]
| Klubas | Čempionų lyga | Taurių taurė | UEFA taurė | Didžiausias pasiekimas |
| GÍ Gøta | 1 | 1 | 7 | 1/32 f. |
| Havnar Bóltfelag | 4 | 3 | 3 | 1/16 f. |
| KÍ Klaksvík | 2 | 1 | 4 | 1/32 f. |
| NSÍ Runavík | 0 | 0 | 2 | 1/128 f. |
| Sandoyar IF B71 | 0 | 1 | 1 | 1/32 f. |
| Skála ÍF | 0 | 0 | 1 | 1/256 f. |
| B68 Toftir | 1 | 0 | 1 | 1/32 f. |
| B36 Tórshavn | 3 | 1 | 4 | 1/32 f. |
| VB Vágur | 1 | 0 | 0 | 1/128 f. |
- ↑ 2007-06-01 duomenys.
 |
| Airija | Albanija | Andora | Anglija | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Farerai | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Izraelis | Juodkalnija | Kazachija | Kipras | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Nyderlandai | Norvegija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Šiaurės Airija | Škotija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Velsas | Vengrija | Vokietija |
|
|
|
Čekoslovakija | Jugoslavija | Saras | Serbija ir Juodkalnija | TSRS | VDR |
