Euripidas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Euripidas (gr. Εὐριπίδης, lot. Euripides, 480–406 m.pr.m.e.) – senovės Graikijos dramaturgas, naujosios Antikos tragedijos, kurioje vyrauja ne psichologija, o dieviška lemtis, atstovas. Euripidas buvo vienas iš trijų didžiųjų Atėnų tragikų, kartu su Aischilu ir Sofokliu.
Manoma, kad jis parašė virš devyniasdešimt dramų, iš kurių visiškai išliko aštuoniolika. Daug kas tiki, kad devynioliktoji Rhesus, yra ne Euripido. Kitų dramų fragmentai (kai kurie iš jų esminiai) taip pat išliko. Jo dramų išliko daugiau nei Aischilo ir Sofoklio kartu sudėjus, iš dalies dėl jo rankrščio išsaugojimo, kuris tikriausiai buvo visos jo darbų kolekcijos dalis.
Euripidas yra žinomas dėl to, kad jis pakeitė tradicinės antikinės tragedijos struktūrą, įvesdamas stiprios moters ir protingo vergo veikėjus, pašiepdamas daugelį graikų mitologijos herojų.
[taisyti] Gyvenimas
Euripidas gimė Salamyje 480 m. pr. m. e. rugsėjo 23 d.; didžiausios graikų pergalės prieš persus jūrų mūšyje dieną. Jo motina vardu Kleito, o tėvas arba Mnesarchas arba Mnesarchidas. Salamyje Euripido tėvai atsidūrė kartu su kitais atėniečiais, kurie bėgo nuo artėjančios persų valdovo Kserkso kariuomenės. Dramaturgo gimimo dienos susiejimas su šiuo įvykiu greičiausiai yra pagražinimas, kuris dažnai pasitaiko Antikos autorių pasakojimuose apie žymiausius to laikotarpio asmenis.
Euripido tėvas buvo gerbiamas ir greičiausiai turtingas žmogus, motina Kleito užsiiminėjo vaisių pardavimu. Vaikystėje Euripidas rimtai užsiiminėjo gimnastika, netgi laimėjo rungtynes tarp berniukų ir neva norėjęs patekti į olimpines žaidynes, bet dėl jauno amžaius jam tai buvo neleista. Vėliau užsiėmė piešimu, tačiau be didesnio pasisekimo. Jaunystėje Euripidui teko bendrauti su to meto filosofais. Tokiais kaip Protagoras, Sokratas, Anaksagoras, kurie teigė, kad saulė yra ne kovos vežimas, kuriuo per dangų važiuoja kažkoks Dievas, bet liepsnojanti žemių ar akmens masė. Buvimas su šiais mąstytojais privedė Euripidą prie religijos, su kuria jis užaugo, kvestionavimo.
Jis turėjo žmoną vardu Melita, drauge jie turėjo tris sūnus. Sklinda gandai, kad jis turėjo ir dukrą, bet ji mirė įkandus pasiutlige sergančiam šuniui. Kai kas šiuos gandus vadina Aristofano sugalvotu juokeliu. Jis buvo komedijų rašytojas, dažnai juokaudavo apie Euripidą. Bet vis dėlto daugelis istorikų čia neįžvelgia humoro ir tiki, kad ši istorija yra tiesa.
