Dukas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dukas, (gr. Δούκας, apie 1400-1470 m.) – Bizantijos istorikas. Paskutiniojo Bizantijos imperatoriaus Konstantino XI Paleologo valdymo istoriografas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Kilęs iš didikų Dukų giminės. Jo senelis buvo imperatoriaus Jono VI Kantakuzino kariuomenės vadas.
Nuo 1450 m. Konstantino XI Paleologo istorikas. Kai buvo užimtas Konstantinopolis, perėjo į tarnybą turkų neužimtose salose, iki 1462 m. Genujai priklausančios Lesbo salos valdovų Dorino ir Domeniko Gatelucių diplomatas.
Parašė istorinį veikalą, be pavadinimo, parašytas apie 1462 m. 1421-1462 m. įvykius aprašė remdamasis asmeniniais įspūdžiais, įvykių liudytojų pasakojimais bei graikų, italų ir turkų dokumentais. [1] Manuskriptas saugomas Paryžiuje. Pirmą kartą jį išspausdino 1649 m. būsimasis astronomas Ismaelis Bujo. 1834 m. rinkinyje „Corpus scriptorum Hist. Byz.“ išleistas Bonoje.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. T.5: Dis-Fatva., 190 psl.
[taisyti] Literatūra
D.I. Polemis, The Doukai, London, 1968.
