Centrinės Amerikos istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Turinys |
[taisyti] Prieš kontaktą su europiečiais
Prieškolumbiniame laikotarpyje dabartinė Centrinė Amerika buvo Mezoamerikos civilizacijos dalimi. Mezoamerikos indėnų visuomenės gyveno taritorijoje nuo centrinės Meksikos šiaurėje iki Kosta Rikos pietuose. Prieškolumbinės Panamos kultūros prekiavo tiek su Mezoamerika, tiek su Pietų Amerika ir laikomos tarpine grandimi tarp šių dviejų kultūrinių regionų.
[taisyti] Ispanų kolonijinis laikotarpis
Po ispanų užkariavimo XVI a. didžioji Centrinės Amerikos dalis turėjo bendrą istoriją. Išimtimi buvo Britų Hondūras, menkai apgyvendinta Didžiosios Britanijos kolonija, kuri 1973 m. tapo nepriklausoma ir pasivadino „Belizu“.
Nuo XVI a. iki 1821 m. Centrinė Amerika priklausė Generalinei Gvatemalos sričiai, kartais vadintai Gvatemalos karalyste, kuri susidėjo iš Čiapo (dabar priklauso Meksikai, Gvatemalos (įskaitant dabartinį Belizą), Salvadoro, Hondūro, Nikaragvos ir Kosta Rikos. Oficialiai ši sritis priklausė Naujosios Ispanijos vicekaralystei ir buvo valdoma Ispanijos vicekaraliaus iš Meksiko. Tačiau valdoma buvo ne tiesiogiai vicekaraliaus ar jo padėjėjų, bet per atskirai skiriamą gubernatorių, kuris rezidavo Gvatemaloje.
[taisyti] Nepriklausomybė
1821 m. rugsėjo 15 d. Centrinės Amerikos kreolų kongresas paskelbė savo nepriklausomybę nuo Ispanijos. Ši diena iki šiol daugelio Centrinės Amerikos šalių švenčiama kaip nepriklausomybės diena. Ispanijos gubernatorius Gabino Gaínza simpatizavo sukilėliams, todėl buvo nuspręsta, kad jis liks laikinuoju lyderiu iki bus suformuota nauja vyriausybė. Nepriklausomybės laikotarpis buvo trumpas, nes konservatyvūs Gvatemalos lyderiai paskatino Meksikos imperiją, vadovaujamą Agustín de Iturbide 1822 m. sausio 5 d. aneksuoti šalį. Centrinės Amerikos liberalai priešinosi tam, tačiau kariuomenė iš Meksikos, vadovaujama generolo Vicente Filisola užėmė Gvatemalos miestą ir numalšino nepasitenkinimą.
Kitais metais Meksikai tapus respublika, ji pripažino Centrinės Amerikos teisę lemti savo likimą. 1823 m. liepos 1 d. Centrinės Amerikos kongresas paskelbė visišką nepriklausomybę nuo Ispanijos, Meksikos ir kitų užsienio valstybių ir nustatė, kad valstybės forma bus respublika.
[taisyti] Jungtinės Centrinės Amerikos provincijos
-
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Jungtinės Centrinės Amerikos provincijos.
1823 m. įkurta Centrinės Amerikos valstybė. Ji buvo modeliuojama kaip federacinė respublika Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir oficialiai vadinosi „Jungtinės Centrinės Amerikos provincijos“. Centrinė Amerika susidėjo iš Gvatemalos, Salvadoro, Hondūro, Nikaragvomis ir Kostas rinkos federacinių vienetų. FIXME a. ketvirtame dešimtmetyje buvo įkurta dar viena valstija – Los Astos su sostine Vienalangei, kuri apėmė dabartinės Gvatemalos vakarines aukštumas ir Čiažpą (dabar Meksikos dalis), bet ši valstija buvo įjungta į Gvatemalą ir Meksiką FIXME a. penktajame dešimtmetyje.
Centrinės Amerikos liberalai tikėjosi, kad federacinė respublika išsivystys į šiuolaikišką, demokratinę valstybę, turtinamą prekybos tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno. Šie siekiai matomi federacinės respublikos simboliuose: vėliava sudaryta iš baltos juostos tarp dviejų žydrų, reiškiančios žemę tarp dviejų vandenynų. Herbe yra penki kalnai (po vieną kiekvienai valstijai) tarp dviejų vandenynų su karžygiška kepure (Prancūzijos revoliucijos simbolis).
Sąjunga buvo paleista per pilietinį karą, vykusį 1838-1840 m. Valstybės byrėjimas prasidėjo, kai 1838 m. lapkričio 5 d. nuo federacijos atsiskyrė Hondūras.
[taisyti] Didžioji Centrinės Amerikos respublika
-
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Centrinės Amerikos respublika.
XIX a. buvo dar kelios pastangos suvienyti Centrinę Ameriką, bet nei vienas iš šių bandymų nepavyko ilgesniam laikui. Pirmą bandymą suvienyti Centrinę Ameriką 1842 m. atliko buvęs prezidentas Morazán, tačiau buvo greitai sučiuptas ir nužudytas. Jis bandė atkurti valstybę kaip Centrinės Amerikos konfederaciją apimančią Salvadorą, Gvatemalą (kuri greitai pasitraukė), Hondūrą ir Nikaragvą. Susivienijimas išliko iki 1844 m.
Antra pastanga atkurti valstybę truko nuo 1852 spalio iki lapkričio, kai Salvadoras, Hondūras ir Nikaragva įkūrė Centrinės Amerikos federaciją (Federacion de Centro America). Gvatemalos prezidentas Justo Rufino Barrios suvienyti Centrinę Ameriką XIX a. --ame dešimtmetyje bandė jėga, tačiau taip pat žuvo kaip ir jo pirmtakas 1842 m. Trečia sąjunga tarp Hondūro, nikaragvos ir Salvadoro truko nuo 1896 iki 1898 ir vadinosi Didžiąja Centrinės Amerikos respublika (Republica Mayor de Centroamerica). Paskutinė vienijimosi pastanga buvo tarp 1921 birželio ir 1922 m. sausio, kai Salvadoras, Gvatemala ir Hondūras įkurė (antrąją) Centrinės Amerikos federaciją.
[taisyti] XX amžius
Nepasaint to, kad ilgalaikės politinės sąjungos sukurti nepavyko, Centrinės Amerikos suvienijimo idėja karts nuo karto iškyla, nors ir be didesnio atskirų valstybių lyderių entuziazmo. 1856 – 1857 m. regiono šalys sudarė sėkmingą karinę koaliciją, siekusią išvyti JAV nuotykių ieškotoją William Walker. Visų šalių vėliavos primena senąjį federacinį dviejų žydrų ir vienos baltos juostos motyvą. Tiesa, Kosta Rika, tradiciškai mažiausiai besidominti regionine integracija iš emsės pakeitė savo vėliavą 1848 m. – patamsino žydrą spalvą ir pridėjo dvi raudonas vidines juostas pagal prancūziškos trispalvės pavyzdį.
1960 m. gruodžio 13 d. Gvatemala, Salvadoras, Hondūras ir Nikaragva įkūrė Centrinės Amerikos Bendrąją Rinką („CACM“). Dėl savo santykinai didesnės ekonominės gerovės ir politinio stabilumo Kosta Rika nepanoro dalyvauti šioje ekonominėje sąjungoje. CACM tikslais buvo ir didesnė politinė integracija bei importą pakeičiančių prekių pramonės kūrimas. Šis projektas buvo labai sėkmingas, tačiau nutrauktas po 1969 m. „futbolo karo“ tarp Salvadoro ir Hondūro.
Nuo 1991 m. kaip grynai patariamoji institucija veikia Centrinės Amerikos parlamentas. Parlamente posėdžiauja delegatai iš buvusių federacijos narių (išskyrus Kostą Riką, kuri ne kartą atsisakė dalyvauti šiame regioniniame parlamente), taip pat Panamos ir Dominikos Respublikos.
[taisyti] Centrinės Amerikos valstybių istorija
- Belizo istorija
- Kosta Rikos istorija
- Salvadoro istorija
- Gvatemalos istorija
- Hondūro istorija
- Nikaragvos istorija
- Panamos istorija
[taisyti] Nuorodos
- Lotynų Amerikos istorija
