Bugienis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Ilex | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Dygialapis bugienis (Ilex aquifolium) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Bugienis (lot. Ilex) – aquifoliales eilės monotipinės bugieninių (Aquifoliaceae) šeimos augalų gentis.
Tai Azijoje, Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Amerikoje paplitę visžaliai krūmai arba medžiai, pasiekiantys iki 25 m aukštį. Augalas dvinamis. Lapai iki 7 cm ilgio, banguotu ir stambiai dantytu pakraščiu; bet aukščiau augantys lapai (kurių nepasiekia nugraužti žinduoliai) spygliukų neturi.
Žiedeliai balti, kvapnūs, vaisiai apvalūs, iki 1 cm skersmens, ryškiai raudoni, kybo ant kero visą žiemą. Dauguma bugienių subrandina raudonas, kai kurių veislių – geltonas uogas.
Uogos šiek tiek nuodingos ir gali sukelti vėmimą ar viduriavimą, tačiau jomis (ypač pašalusiomis) minta paukščiai ir kiti gyvūnai.
[taisyti] Auginimas
Nemėgsta tiesioginės saulės, gerai jaučiasi pusiau pavėsyje, pakenčia paunksmę. Sodinami į lengvą, drėgną ir puveningą lapinę žemę, labai tinkamas daržinio komposto ir lapuočių medžių paklotės mišinys.
Auga lėtokai, juos galima karpyti, formuoti. Besniegę, sausą žiemą ir ypač ankstyvą gali nukentėti nuo tiesioginių saulės spindulių, nes lapai garina šiek tiek vandens, o šaknys jos nepasiima iš dirvos, ir augalas perdžiūsta.
[taisyti] Rūšys
Gentyje apie 400 rūšių:
- Dygialapis bugienis (Ilex aquifolium)
- Trumpadyglis bugienis (Ilex brevicuspis)
- Raguotasis bugienis (Ilex cornuta)
- Svaigusis bugienis (Ilex guayusa)
- Balzganasis bugienis (Ilex opaca)
- Paragvajinis bugienis (Ilex paraguariensis)
- Plaukuotasis bugienis (Ilex pubescens)
- Nuodingasis bugienis (Ilex vomitoria)
ir kt.
