Blužnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Blužnis (lot. lien) – limfinės ir kraujotakos sistemų organas, kuris yra pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos. Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120-250 g; jos svoris priklauso nuo prisipildymo krauju. Yra viršutinėje pilvo ertmės dalyje, kairėje pašonėje, tarp skrandžio dugno ir diafragmos. Iš visų pusių blužnį dengia pilvaplėvė. Įgaubtajame paviršiuje yra vartai, pro kuriuos į ją įteka ir išteka galinės blužnies arterijos šakos, venos ir limfagyslės, įeina nervai.

Blužnį dengia skaidulinio jungiamojo audinio kapsulė, nuo kurios į organo gilumą įsiskverbia pertvaros – trabekulės. Kapsulė ir pertvaros sudaro blužnies stromą. Tarp pertvarų yra blužnies parenchima.

Blužnis gamina imunines ląsteles (limfocitus, makrofagus) ir valo kraują nuo kenksmingų medžiagų (blužnies pagaminti antikūnai sąveikauja su svetimais baltymais, vadinamais antigenais, ir sudaro kompleksus, kuriuos sunaikina makrofagai), ardo nepilnaverčius eritrocitus.

Blužnis dažniausiai padidėja, kai sergama imuninėmis ar kraujo ligomis. Žmonės, kuriems pašalinta blužnis, turi silpnesnę imuninę sistemą.