Biatlonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Biatlonas (šiuolaikinė žiemos dvikovė; lot. bis - dukart + gr. athlon - varžybos, kova) daugiausia žiemos metu kultivuojamas sportas, kuris susideda iš slidinėjimo ir šaudymo mažo kalibro šautuvu į penkis už 50 m išdėstytus taikinius. Svarbiausias biatlono varžybas organizuoja Tarptautinė Biatlono Sąjunga (IBU), vienijanti 67 nacionalinę federaciją. Prezidentas Anders Besseberg (Norvegija).

Turinys 1 Varžybų taisyklės 2 Varžybų tipai 3 Istorija 4 Varžybos

[taisyti] Varžybų taisyklės

Oficialios biatlono taisyklės yra patvirtintos Tarptautinė Biatlono Sąjungos (IBU).

Biatlono varžybos vyksta slidinėjimo trasoje, su dvejais arba keturiais šaudymo ruožais, šaudant gulomis ir stovint. Priklausomai nuo varžybų tipo, sportininkai netaikliai šaudę šaudykloje, turi šliuožti baudos ratus arba pridedama baudos minutė. Geriausią laiką parodęs sportininkas, laimi. Kiekviename etape šaudykloje šaudoma į penkis taikinius. Nepataikius į taikinį, priklausomai nuo varžybų tipo, yra skiriamos trijų rūšių baudos:

• čiuožiamas papildomas 150 m baudos ratas (apie 20-30 sek.).
• pridedama 1 minutė prie galutinio parodyto distancijoje laiko.
• naudojamas papildomas šovinys. Galimi tik trys papildomi šoviniai kiekivienam šaudymo ruožui.

Sportininkai naudoja 3,7 kg mažo kalibro šautuvus. Atstumas iki taikinio 50 m, taikiniai apskritimo formos, 45 mm skersmens, šaudant gulomis, ir 115 mm, šaudant stovint.

[taisyti] Varžybų tipai

Rengiamos keleto tipų biatlono varžybos:

• Individualios varžybos, kuriose vyrai įveikia 20 km, moterys – 15 km, šaudoma 4 šaudymo zonose (dvi gulint, dvi stovint). Už kiekvieną netaiklų šūvį skiriama 1 baudos minutė.
• Sprintas, kuriame vyrai įveikia 10 km, moterys – 7,5 km, yra 2 šaudymo zonos (gulint ir stovint), už netaiklų šūvį distancija didinama 150 m.
• Estafetė 4×7,5 km vyrams ir 4x6 km moterims, 2 šaudymo zonos (gulint ir stovint), penkiems šūviams skiriami aštuoni šoviniai, už netaiklų šūvį, išnaudojus visus atsarginius šovinius, distancija didinama 150 m.
• Persekiojimo varžybos, kuriose startuojama pagal sprinto rezultatus, vyrai įveikia 12,5 km, moterys – 10 km. Šaudoma 4 šaudymo zonose (dvi gulint, dvi stovint). Už netaiklų šūvį distancija didinama 150 m.
• Masinio starto varžybos, kuriose iš karto startuoja 30 biatlonininkai, vyrai įveikia 15 km, moterys – 12,5 km, yra 4 šaudymo zonos (dvi gulint, dvi stovint). Už netaiklų šūvį distancija didinama 150 m.

[taisyti] Istorija

Biatlonas išsivystė iš XVII-XIX a. Norvegijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Anglijoje vykusių kareivių lenktynių su kliūtimis. Biatlono pasaulio čempionatai rengiami nuo 1958 metų, 1960 metais sportas įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą. 1992 m. Albervilio olimpinėse žiemos žaidynėse pirmą kartą rungtyniavo ir moterys.

Lietuvoje pirmosios varžybos surengtos 1960 m. Vilniuje, Lietuvos biatlono federacija įkurta 1995 metais, atskyrus biatloną nuo Lietuvos slidinėjimo federacijos. Žymiausi lietuviai biatlonininkai:

• Algimantas Šalna, 1984 m. olimpinių žaidynių estafetės čempionas, 1983 ir 1985 m. pasaulio estafetės čempionas, taip pat laimėjęs 1983 metų pasaulio taurės 10 km lenktynes.
• I. Gruzdevas, 1973 metų pasaulio jaunimo čempionas

Lietuvos olimpiečiai:

• Algimantas Šalna - 1984 m. Sarajevas (4x7,5 km, auksas)
• Gintaras Jasinskas - 1992 m. Albertville, 1994 m. Lillehammer
• Kazimiera Strolienė - 1992 m. Albertville, 1994 m. Lillehammer
• Liutauras Baryla - 1998 m. Nagano, 2002 m. Salt Lake City
• Diana Rasimovičiūtė - 2002 m. Salt Lake City, 2006 m. Turinas (7,5 km sprintas - 18 vieta)
• Karolis Zlatkauskas - 2006 m. Turinas

[taisyti] Varžybos

Biatlonas yra žiemos olimpinių žaidynių rungtis, taip pat kasmet vyksta pasaulio čempionatai bei pasaulio taurės varžybos, susidedančios iš atskirų etapų.