Beždžionpelės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Hapalomys | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Beždžionpelės (lot. Hapalomys, angl. Marmoset rats, vok. Asiatische Kletterratten) – pelinių (Muridae) šeimos graužikų gentis. Kūnas apie 12-13,5 cm ilgio, uodega – 14-17 cm ilgio. Kailis tankus ir švelnus. Nugarinė pusė tamsiai geltona, rusvai pilka ar rudai pilka. Šonai šiek tiek šviesesni už nugarą. Pilvas ir kojos žemiau kelių baltos. Turi gerai išvystytas vibrisas, kurios yra žymiai ilgesnės už galvą.
Paplitusios pietų Mianmare, Tailande, Indokinijos pusiasalyje. Graužikas prisitaikęs gyventi ir medžiuose ir ant žemės.
Gentyje yra dvi rūšys:
- Hapalomys delacouri
- Ilgauodegė beždžionpelė (Hapalomys longicaudatus)
[taisyti] Nuorodos
- [1], Ilgauodegės beždžionpelės (Hapalomys longicaudatus) nuotrauka ir tekstas (rusų k.).
