Bazilika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bazilika – pailgo stačiakampio formos katalikų bažnyčia, dažniausiai trijų navų, kurių vidurinė aukščiausia ir atskirta nuo šoninių kolonomis. Bazilika taip pat yra ir popiežiaus suteikiama aukščiausia bažnyčių kategorija.
Bazilikos būdingos įvairių laikmečių architektūroms – bizantinei, romantinei, gotikinei, renesansinei, barokinei.