Barbuda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Barbuda (angl. Barbuda) – sala Karibuose, Mažųjų Antilų salose, Antigvos ir Barbudos valstybės dalis (turi dependencijos statusą). Plotas 160,6 km². Saloje gyvena 1325 gyventojai (2001 m.); gyventojų tankumas – 8,3 žm./km². Svarbiausia gyvenvietė – Kodringtonas.

Sala išsidėsčiusi į šiaurę nuo Antigvos, Pavėjinių salų centre. Salą taip pat supa Montserato, Gvadalupės, Nevio, Sent Kitso, Šv. Bartolomiejaus, Sen Marteno salos. Paviršius šiek tiek kalvotas, aukščiausia vieta – 38 m. Į Barbudą įsiterpusi Kodringtono lagūna. Salą dengia tropiniai miškai, pelkės. Klimatas tropinis, mažai kinta metų bėgyje. Vasaros gale neretai praūžia uraganai. Prie Kodringtono lagūnos yra fregatų perimvietės.

[taisyti] Istorija

Barbudoje indėnų sibonėjų gentys gyveno nuo 2400 m. pr. m. e. Vėliau juos išstūmė aravakai ir karibai. 1493 m. Barbudą atrado Kristupas Kolumbas. Pirmąsias gyvenvietes įkūrė ispanai ir prancūzai, bet 1666 m. juos išvijo anglai. 1685 m. salą pradėjo valdyti broliai Kodringtonai. Vyko keletas vergų sukilimų. Vergija Barbudoje panaikinta 1834 m.