Aureolė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aureolė (lot. aureola 'spindįs ar auksinis vainikas'), šviesus ratas, vaizduojamas aplink figūrų paveiksluose ir statulų galvas (nimbas). Tobulumo ir amžinumo simbolis. Seniau krikščionių kankinių galvos buvo puošiamos laurų vainiku, tai buvo laimėjimo ženklas. VIII-IX a. šventiesiems pradėtos dėti aureolės. Didesnei garbei išreikšti dedama ne tik šviesi juosta, bet net platus ratas. Beatifikuotiesiems aureolė nededama, tuo juos norima atskirti nuo šventųjų, kanonizuotųjų. Kadangi aureolė yra amžinumo simbolis, anksčiau ji buvo vaizduojama ir ant popiežių, karalių galvos.
[taisyti] Šaltinis
- Lietuviškoji enciklopedija. II tomas. Kaunas: Spaudos fondas, 1934.- p.262-263.
