Arktis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie Rusijos atominį ledlaužį skaitykite NS Arktika.

Arktis (arba Arktika) – sritis aplink Šiaurės ašigalį, sudaryta iš Arkties vandenyno ir trijų aplinkinių žemynų (Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos) pakraščių. Šiaurės ašigalį supa milžiniški ledynai,didesni už Europą. Diduma šių niekada neištirpstančių ledlaukių plūduriuoja Arkties vandenyno paviršiuje. Vasarą ledo plotas sumažėja, dideli luistai atitrūksta, susidaro ledkalniai. Žiemą, kai temperatūra gali nukristi iki -60°C, ledynų plotas vėl padidėja. nepaisant atšiauraus klimato ir gyvenimo sąlygų, Arktyje pilna didelių žinduolių, kaip: baltųjų lokių, vėplių ir ruonių. Be to, tūkstančius metų čia gyvena žmonės: Šiaurės Amerikoje - eskimai, Europoje - lapiai.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Keliaujant į šiaurę dangaus skliauto šiaurinis polius vis labiau kyla virš horizonto, t.y. kyla Poliarinė žvaigždė ir gretimos žvaigždės. Šios žvaigždės sudaro du žvaigždynus – Didžiuosius ir Mažuosius grįžulo ratus. Kadangi daugelyje europiečių kalbų šiedu žvaigždynai vadinami Didžiąja Loke ir Mažąja Loke, tai graikai šiaurės kraštą pavadino Arktika (graikų k. άρκτος – meška). Kita hipotezė teigia, kad meškos graikams buvo labiau sutinkamos keliaujant į šiaurę, t.y. link Arkties.