Alberichas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alberichas (vok. Alberich, sen.pranc. Alberon) – elfų karalius, burtininkas Karolio Didžiojo ciklo padavimuose, apdainuotas XIII a. pradžios prancūzų chanson de geste Huon de Bordeaux (išleistas 1860 m.), kuris vėliau virto proziniu liaudies romanu.