Aborigenai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aborigenai (lot. ab origine – „nuo, iš pradžios“), čiabuviai – plačiąja prasme reiškia senuosius vietinius tam tikros vietovės (žemyno, salos) žmones, buvusius pirmaisiais tos vietovės gyventojais arba gyvenusius joje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Aborigenų bendruomenės paprastai yra išsaugojusios ir laikosi savų, dažnai labai skirtingų nuo visos šalies tradicijų, pasižymi kitais skirtumais ir išskiriami arba išsiskiria kaip atskira visuomenės, tautinė grupė.
[taisyti] Sąvokos kilmė
Sąvoka kilusi iš lotynų kalbos (lot. Aborigines: ab- iš + origio - kilmė, pradžia), naudota graikų ir romėnų mitologijoje įvardinti vietinius senovės Italijos gyventojus[1], nustumtus prie Tiberio žiočių, ten vadintus lotynais. Susivieniję su kitomis atsikėlusiomis gentimis pastarieji, vadovaujami trojiečio Enėjo, įkūrė Romos valstybę.
[taisyti] Naudojimas
Pavadinimas „aborigenai“ dažniausiai siejamas su Australijos aborigenais greičiausiai įskaitant ir Tasmanijos pirmuosius gyventojus, tačiau taip pat gali būti vadinami ir Taivano, Kanados aborigenų tautos (indėnai, metisai, inuitai (eskimai)).
- Australijos aborigenai, išskyrus Toreso sąsiaurio vietinius gyventojus
- Tasmanijos aborigenai
- Taivano aborigenai
- Kanados aborigenų tautos
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ žr. Salustijus, Bellum Catilinae - Katilinos sąmokslas, sk. 6.
