Šeštasis kryžiaus žygis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šeštąjį kryžiaus žygį 1227 m. paskelbė Šventosios Romos imperijos imperatorius Fridrichas II-asis, kuris tuo metu popiežiaus buvo ekskomunikuotas, tačiau tik kitais metais jis pradėtas rengti. Žygis buvo atidedamas dėl popiežiaus Grigaliaus IX-ojo paskelbtos ekskomunikacijos bei taikos misijos iš Egipto sultono. 1228 m. žygis pradėtas, tačiau nors ir remiamas Teutonų ordino, patyrė sunkumų, nes dėl paskelbtos ekskomuikacijos į jį įtariai žiūrėjo vietinės kikščionių pajėgos. Naudodamasis nesutarimas tarp musulmonų Fridrichas II-asis diplomatinėmis priemonėmis 1229 m. pasiekė, kad krikščionims būtų grąžinta Jeruzalė, Belemas, Nazaretas ir Sidonas sudarantys Jeruzalei koridorių į jūrą ir susitarta dėl 10 metų paliaubų. Karūnuoats Jeruzalės karaliumi Fridrichas grįžo į Europą ir 1231 m. pasiekė ekskomunikacijos atšaukimo. Nepaisant šių sėkmių 1244 m. krikščionims pralaimėjus Gazoje Jeruzalė vėl buvo prarasta.