Šansi
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Santrumpa: 晋 (Jìn) | |
 Padėtis Kinijoje |
|
| Administracinis vienetas |
Provincija |
| Sostinė | Taiyuan |
| Plotas | 156 800 km² |
| Gyventojai | 33 350 000 |
| Gyventojų tankumas | 213 žm./km² |
| Prefektūros | 11 |
| Gubernatorius | Yu Youjun |
| KKP komiteto sekretorius | Zhang Baoshun |
| ISO 3166-2 | CN-14 |
| Interneto svetainė: [1] | |
Šansi (kinų kalba: 山西省, pinyin: Shānxī Shěng) – provincija šiaurės Kinijoje. Plotas – 156,8 tūkst. km²; 33,1 mln. gyventojų (2003). Sostinė – Taijuanas.
Turinys |
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Šansi suskirstyta į 11 prefektūrų lygmens administracinių vienetų (prefektūrų lygmens miestų):
- Taijuanas (太原市 Tàiyuán Shì)
- Datongas (大同市 Dàtóng Shì)
- Jangčiuanas (阳泉市 Yángquán Shì)
- Čangdži (长治市 Chángzhì Shì)
- Dzinčengas (晋城市 Jìnchéng Shì)
- Šuodžou (朔州市 Shuòzhōu Shì)
- Dzindžongas (晋中市 Jìnzhōng Shì)
- Junčengas (运城市 Yùnchéng Shì)
- Sindžou (忻州市 Xīnzhōu Shì)
- Linfenas (临汾市 Línfén Shì)
- Liuliangas (吕梁市 Lǚliáng Shì)
Šie savo ruožtu dalijami į 119 sričių lygmens vienetus (23 rajonus, 11 sričių lygmens miestų, 85 sritis). Pastarieji dalijami į 1388 savivaldybių lygmens vienetus (561 miestą, 634 savivaldybes ir 193 porajonius).
[taisyti] Geografija
Šansi rytiniame ir vakariniame pakraščiuose išsidėstę Taihang ir Lüliang kalnynai, centre – slėniai, per kuriuos teka Fen upė. Aukščiausia viršukalnė – Wutai (Utai) kalnas šiaurės rytuose (3058 m).
Šiaurinė siena su Vidine Mongolija daugiausia eina palei Didžiąją kinų sieną. Vakarinė siena su Šensi eina palei Geltonąją upę.
Didžiausias natūralus ežeras – Xiechi (Sieči). Ežeras druskingas.
Šansi būdingas kontinentinis musoninis klimatas, gana sausa. Vidutinė temperatūra sausį žemiau nulio, vidutinė liepos temperatūra apie 21–26 °C. Per metus iškrinta apie 350-700 mm kritulių (60% jų – tarp birželio ir rugpjūčio).
Didžiausi miestai: Taijuanas, Datongas, Čangdži (Changzhi) ir Jangčiuanas (Yangquan).
[taisyti] Kultūra
Dauguma Šansi gyventojų kalba Dzin (Jin; šnekamosios kinų kalbos atmaina) dialektais. Tačiau pietvakarinių regionų dialektai priskiriami džongjuan (zhongyuan) mandarinų atšakai.
Šansi virtuvėje naudojama daug acto. Įžymus Šansi makaronai. Iš Taijuano kilęs patiekalas Taiyuan Tounao (太原头脑; „Taijuano galva“): avienos sriuba su lotoso šaknimis ir kitais ingredientais. Manoma, kad ši sriuba turi gydomųjų savybių.
Šansi opera – kinų operos atmaina, Čing dinastijos pabaigoje išpopuliarinta Šansi pirklių. Taip pat vadinama Džonglu Bangdzi – Zhonglu Bangzi (中路梆子).
Nuo Song iki Čing laikų garsėjo Šansi pirkliai.
[taisyti] Lankytinos vietos
- Pingjao miestas, įtrauktas į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Buvęs stambus komercinis centras. Čia išlikę daug tradicinės šiaurės kinų kultūros, architektūros, kokia ji buvo Ming ir Čing laikais.
- Jungang (Yungang) grotos: 252 urvai, kuriuose yra 5-6 amžiaus budistinių skulptūrų ir reljefų.
- Utai (Wutai) kalnas. Tikima, kad ten gyveno bodhisatva Mandžušris. Budistų piligrimystės vieta. Yra daug šventyklų.
- Hengšan (Hengshan) kalnas. Vienas iš „penkių didžiųjų“ Kinijos kalnų. Svarbus daoistams.
- Ingsian (Yingxian) pagoda, pastatyta 1056. Aštuonkampė, devynių aukštų (penki matomi iš išorės), 67 m aukščio – aukščiausia medinė pagoda pasaulyje.
- Hukou krioklys (Geltonojoje Upėje). 50 m aukščio (antras pagal aukštį Kinijoje).
- Dadžai (Dazhai) miestelis, per Kultūrinę revoliuciją rodytas kaip proletariato sunkaus gyvenimo pavyzdys.
[taisyti] Nuorodos
| Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos |  |
|||||||||
|
||||||||||
