Če Gevara
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dr. Ernesto Rafael Guevara de la Serna (1928 m. gegužės 14 d. Rosarijuje – 1967 m. spalio 9 d. La Igernoje), daugiausia žinomas kaip Če Gevara (Che Guevara), Argentinoje gimęs revoliucionierius marksistas, Kubos partizanų lyderis.
Če Gevara buvo Fidelio Kastro (Fidel Castro) Liepos 26 judėjimo (1959 m. nuvertusio Kubos diktatoriaus Batistos valdžią) dalyvis. Naujoje vyriausybėje užėmęs keletą svarbių postų Gevara 1966 m. pasitraukė iš Kubos.
Jis kurstė revoliucijas kitose šalyse, pirmiausia Kongo Demokratinėje Respublikoje ir vėliau Bolivijoje, kur jį sugavo Bolivijos armija. CŽV norėjo palikti Gevarą gyvą bendradarbiavimui, bet jis Bolivijos armijos buvo nužudytas.
Po mirties, Če Gevara, kaip geras teoretikas ir taktikas, tapo Trečiojo pasaulio socialistinių revoliucijų didvyriu ir simboliu.
Turinys |
[taisyti] Jaunystė
Gevara gimė Argentinoje, buvo vyriausias is penkių vaikų. Gimimo liudijime jo gimimo data įrašyta birželio 14 d., tačiau kai kurie šaltiniai teigia, kad jis gimė gegužės 14 d., o tikroji gimimo diena pakeista, siekiant nuslėpti, kad jo motina ištekėjo būdama trečią mėnesį nėščia.
Visą gyvenimą Gevara kentėjo nuo astmos, tačiau tai netrukdė jam aktyviai gyventi ir sportuoti.
1948 metais Gevara įstojo į Buenos Airių universitetą studijuoti medicinos. Su keliomis pertraukomis jį baigė 1953 metais. Būdamas studentu, Gevara daug keliavo po Lotynų Ameriką, kur pamatė daug skurdo ir suprato, kad vienintelis būdas padėti šioms šalims yra revoliucija. Būtent šios kelionės paskatino E. Gevarą traktuoti Lotynų Ameriką kaip vientisą darinį. Jis pradėjo plėtoti suvienytos Ibero Amerikos idėją, kurioje nebūtų sienų, tačiau kurią vienytų bendra metisų kultūra.
[taisyti] Gvatemala
Po universiteto baigimo Gevara išvyko į Gvatemalą, kur tuo metu prezidentas Jacobo Arbenz Guzman bandė vykdyti įvairias reformas, iš kurių svarbiausia buvo žemės reforma. Kaip tik tuo metu Gevara tapo gerai žinomas savo slapyvardžiu „Če“ (priežastis labai paprasta – Gevara labai dažnai naudojo žodį „če“, kas reiškia „draugas“, „draugužis“).
1954 metais CŽV nuvertė Jacobo Arbenz. Gevara kaltino Jungtines Valstijas imperializmu ir siekiu sutrukdyti besivystančioms šalims įvesti bet kokias reformas. Tai sustiprino jo įsitikinimą, kad tik socializmas gali išspręsti panašias problemas. Neilgai trukus Gevara paliko šalį, kadangi jam nepavyko įkalbėti Arbenz atsakyti ginklu.
[taisyti] Kuba
Gevara sutiko Fidelį Kastro ir jo brolį Raulį Meksike, kur pastarieji bandė gauti politinį prieglobstį po išvarymo iš Kubos. Abu Kastro ruošėsi grįžti į Kubą ir nuversti generolą Fulgencio Batistą, kuris užgrobė valdžią per 1952 metų prezidento rinkimus. Gevara tuoj pat prisijungė prie vadinamojo „liepos 26 judėjimo“.
Kastro kartu su Gevara ir dar 80 vyrų atplaukė prie Kubos krantų, kur jie buvo užpulti Batistos karių. Išsigelbėjo 15 vyrų, kurie pabėgo į kalnus ir pradėjo telkti savo pajėgas. Gevara, iki tol buvęs tik gydytoju, dabar tapo vienu iš geriausių Kastro karių. Jis pasižymėjo drąsa ir disciplinuotumu. Jis taip pat buvo atsakingas už nepaklusnių ar dezertyravusių kareivų eliminavimą. Žinoma, tai buvo viena iš priemonių Gevarai atsikratyti konkurentų ar nepritariančių jo ideologijai. Netrukus Gevara užėmė vieną iš aukščiausių postų sukilėlių armijoje. 1958 metais po jo vadovaujamo mūšio Santa Klaroje Batista buvo priverstas užleisti valdžią.
1959 m. sausio 2 d. „liepos 26 judėjimas“ įžengė į Kubos sostinę Havaną ir buvo sudaryta nauja socialistinė vyriausybė. Gevara tuoj pat buvo paskelbtas Kubos pilietis „nuo pat gimimo“, jis išsiskyrė su savo peruiete žmona ir vedė Kastro armijos narę.
[taisyti] Dar žiūrėkite
[taisyti] Nuorodos
