Seulas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Seulas | |
|---|---|
| Valstybė: | Pietų Korėja |
| Meras: | Oh Se-hoon |
| Gyventojų : | 10 276 968 |
| Plotas: | 614 km² |
Seulas (kor. 서울 특별시, 서울 – Seoul) – Pietų Korėjos sostinė nuo 1948 m. Nuo 1394 m. iki šalies padalinimo 1948 m. buvo visos Korėjos sostinė. Korėjos karo metu trumpam Seulas vėl trumpam buvo tapęs visos Korėjos sostine. Tai sparčiai augantis miestas, turintis 10,35 mln. gyventojų (2005); per pastaruosius 30 metų gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei du kartus. Seulas turi provincijos statusą.
Seulas yra išsidėstęs šalies šiaurės vakaruose, į pietus nuo demilitarizuotos zonos, prie Han upės. Miesas yra politinis, kultūrinis, socialinis ir ekonominis Pietų Korėjos ir Rytų Azijos centras, jame gyvena apie ketvirtadalį šalies gyventojų. Miestas taip pat yra tarptautinis verslo, finansų, tarptautinių korporacijų ir pasaulinių organizacijų centras.
Seulas laikomas vienu iš didžiausių pasaulio miestų, jame yra daugiau nei 1 mln. automobilių, sukeliančių gatvių kamščius. Metropolinė Seulo teritorija apima Inčono uostą, „miegamąjį“ miestą Seongnam ir kitus priemiesčius. Puiki transporto infrastruktūra: geležinkeliai, automagistralės, oro uostai, metropolitenas. Išvystyta geležies ir plieno, spaudos, tekstilės pramonė, gaminami automobiliai, elektronika, chemikalai, plati paslaugų sfera.
Mieste yra daug gražių karališkų rūmų (Gyeongbok, Changdeok, Deoksu ir kt.), muziejų (nacionalinis muziejus, meno galerija ir kt.). Seulo centre yra didžiulis bronzinis varpas, nulietas 1468 m. Yra katalikų bažnyčių, daug teatrų, bibliotekos, zoologijos ir botanikos sodai, universitetai (didžiausias – Seulo valstybinis universitetas). 1988 m. čia vyko vasaros olimpinės žaidynės.
[taisyti] Istorija
Seulo istorija pradedama skaičiuoti maždaug nuo 18 m. pr. m. e, ir siejama su Pekčės (Baekje) valstybės įkūrimu. Šios valstybės sostinė vadinta Virjesong (慰禮城 / 위례성 Wiryeseong), ir buvo dabartinio Seulo teritorijoje. Iš tų laikų mieste yra išlikusios atskiros miesto sienų dalys. Tada Seulas buvo tvirtovė ir prekybos centras.
Samguk laikotarpiu Pekčė, priklausanti Mahan federacijai (vienai iš trijų to meto Pietinės Korėjos federacijų Samhan) užkariavo kitas federacijos valstybėles ir suvienijo visą pietvakarių Korėją. Tai padarė Virjesongą didelės valstybės sostine.
392 m, kaimyninės valstybės Kogurio ekspansijos metu, Virjesong buvo užimtas (Pekčė buvo priversta perkelti sostinę į pietus).
551 m, plečiantis Silla valstybei, ši užėmė miestą, ir jis buvo pervadintas Hanjang (kor. 漢陽 / 한양 Hanyang), o vėliau, X a. Korėją suvienijus Korio valstybei, Seului pradėta teikti ypatinga reikšmė – manyta, kad ta valstybė, kuri turi Seulą, valdo ir visą Korėją. XI a Seulas pavadintas Pietine sostine (Namgyeong).
1394 m. prasidėjus Čioson dinastijai, Seulas, tada pavadintas Hansong (kor. 漢城 / 한성 – Hanseong) tapo visos Korėjos sostine. Hansongas buvo apjuostas tvirtomis sienomis su vartais, centre išdygo Korėjos imperatoriaus rūmai Giongbokgung.
Kuomet 1910 m Korėją okupavo Japonija, miestas buvo pervardintas „Sostinės miestu“ (京城 / 경성 – Gyeongseong), jame rezidavo Japonijos generalgubernatorius.
Antrojo pasaulinio karo metu Seulą užėmė JAV karinės pajėgos. 1948 m. miestas tapo Pietų Korėjos sostine, 1950 m. birželio 28 d., praėjus vos trims dienomis nuo Korėjos karo pradžios, miestą užėmė Šiaurės Korėja, paskui jis buvo užimtas tai vienų, tai kitų kariaujančių pusių, kol 1951 m. kovą Seulą perėmė valdyti Jungtinės Tautos. Smarkiai sugriautas karo metu, po to Seulas buvo atstatytas labai moderniais principais.
