Saliamono Salos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
Valstybinė kalba | anglų | ||||
Sostinė | Honiara | ||||
Didžiausias miestas | Honiara | ||||
Valstybės vadovai | Elžbieta II
karalienė
Nathaniel Waena
generalgubernatorius
Manasseh Sogavare
premjeras
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
28 450 km² (139) 3,2% |
||||
Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
552 438 (158) 19,42 žm./km² (154) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2002 (progn.) 0,80 mlrd. $ (175) 600 $ (189) |
||||
Valiuta | Saliamono Salų doleris | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +11 |
||||
Nepriklausomybė |
nuo JK 1978 m. liepos 7 d. |
||||
Valstybinis himnas | Saliamono Salų himnas | ||||
Interneto kodas | .sb | ||||
Šalies tel. kodas | +677 |
Saliamono Salos – valstybė Ramiajame vandenyne, Melanezijoje, į rytus nuo Naujosios Gvinėjos. Apima Saliamono salyno pietrytinę dalį, Santa Kruso salas ir keletą kitų salų. Saliamono saloms priklauso apie tūkstantis salų, kurios drauge užima 28 450 kvadratinių kilometrų plotą. Sostinė yra Honiara Gvadalkanalo saloje.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Saliamono Salų istorija
Manoma, kad papuasų kalbomis kalbantys žmonės salose apsigyveno 30 000 m. pr. m. e. Austronezinėmis kalbomis kalbantys gyventojai pasirodė apie 4 000 m. pr. m. e. ir atnešė tokius kultūrinius elementus kaip autrigerinė kanoja. 1200-800 m. pr. m. e. atvyko polineziečių protėviai, Lapita žmonės, iš Bismarko salyno su jiems būdinga keramika. Pirmasis europietis pamatęs salas buvo ispanas Álvaro de Mendaña de Neira, keliavęs iš Peru 1568 m.
Misionieriai atvyko į salas XIX a. vydury. Iš pradžių jiems ne labai sekėsi, nes dėl darbininkų grobimo į Fidžio ir Kvinslando plantacijas kilo represijos ir žudynės. Darbininkų išnaudojimas sukėlė Didžiosios Britanijos nepasitenkinimą ir ji pietines Saliamono salas paskelbė protektoratu 1893 m. Prie protektorato dar buvo pridėta salų 1898-1899 m. O 1900 m. britams atiteko likusi salyno dalis, kurią valdė vokiečiai, išskyrus Bukos ir Bugenvilio salas, kurios buvo Vokietijos Naujosios Gvinėjos dalis, kol Australija jų neužėmė įstojusi į Pirmąjį Pasaulinį karą 1914 m. Protektorato teritorijoje misionieriai beveik visus gyventojus atvertė į krikščionybę. XX a. pradžioje kelios britų ir australų firmos pradėjo plataus mąsto Riešutinių kokospalmių sodinimą. Tai gyventojams atnešė mažai naudos.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Saliamono Salų politinė sistema
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Saliamono Salų (administracinio suskirstymo vienetai)
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Saliamono Salų geografija
Saliamono Salos – valstybė Ramiajame vandenyno salose. Salas skalauja Saliamono ir Koralų jūros bei Ramusis vandenynas. Saliamono salų plotas apie 28 450 km² (vienas iš didžiausių Okeanijoje). Šalis ribojasi su 6 valstybėmis: Australija, Fidžiu, Kiribačiu, Papua Naująja Gvinėja, Tuvalu ir Vanuatu.
Salos priklauso Melanezijos salų grupei. Didžiausia sala – Gvadalkanalas (Guadalcanal), jos plotas apie 6500 km². Saliamono Salos aukštai pakilusios virš jūros lygio, tai rodo salų aukščiausias taškas – Makarakomburu kalnas (2447 m). Sostinė Honiara (49 100 gyv., 1999 m.). Kiti didesni miestai: Aola Bėjus, Noro, Lofungas, Jandina.
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Saliamono Salų ekonomika
Apie 80% Saliamono salų gyventojų pragyvena iš žemės ūkio. Auginami galvijai, kiaulės. Saliamono Salos eksportuoja koprą, medieną, žuvį. Pagrindiniai pelno šaltiniai yra kakava, prieskoniai, palmių aliejus. Salos yra turtingos švinu, cinku, nikeliu, auksu, bet jų neeksploatuoja. Turizmas, ypač nardymas, yra svarbus Saliamono salų ekonomikai.
[taisyti] Gyventojai
Pagrindinis straipsnis: Saliamono Salų gyventojai
2006 m. dauguma Saliamono salų gyventojų buvo melaneziečiai (94.5%), o polineziečiai (3%) bei mikronaziečiai (1.2%) yra kitos dvi svarbios žmonių grupės[1].
Salimono salose buvo kalbama 74 kalbomis, iš kurių keturios išnyko[2]. Centrinėse salose kalbama Melaneziečių kalbomis. Imigrantai gilbertiečiai ir iš Tuvalu kalba Mikroneziečių kalbomis. Nors anglų kalba yra oficiali, tik 1-2% gyventojų ją moka. Prekybinė kalba yra pidžin.
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Saliamono Salų kultūra
Populiariausias sportas šalyje yra kriketas.
Radijas yra įtakingiausia žiniasklaidos priemonė salose dėl kalbų skirtumo ir neraštingumo[3].
[taisyti] Kita Informacija
- Saliamono Salų ryšiai
- Saliamono Salų transportas
- Saliamono Salų karinės pajėgos
- Saliamono Salų tarptautiniai santykiai
- Saliamono Salų šventės
[taisyti] Nuorodos
[taisyti] Išnašos
- ↑ CIA World Factbook. Country profile: Solomon Islands URL Accessed 2006-10-21
- ↑ Gordon, Raymond G., Jr. (ed.), 2005. Solomon Islands in Ethnologue: Languages of the World, Fifteenth edition. Dallas, Tex.: SIL International
- ↑ BBC News. Country profile: Solomon Islands URL Accessed 2006-05-04
Australija | Fidžis | Kiribatis | Maršalo salos | Mikronezija | Nauru | Naujoji Zelandija | Palau | Papua Naujoji Gvinėja | Rytų Timoras | Samoa | Saliamono salos | Tonga | Tuvalu | Vanuatu
Kiti politiniai vienetai: Amerikos Samoa | Guamas | Havajai | Kuko salos | Marianos šiaurinės salos | Midvėjaus atolas | Molukų salos | Naujoji Kaledonija | Niujė | Norfolko sala | Papua (Indonezija) | Pitkernas | Prancūzijos Polinezija | Tokelau | Vakarų Timoras | Velykų sala | Veiko sala | Volisas ir Futūna
Antigva ir Barbuda | Australija | Bahamos | Bangladešas | Barbadosas | Belizas | Botsvana | Brunėjus | Dominika | Gajana | Gambija | Gana | Grenada | Indija | Jamaika | Jungtinė Karalystė | Kamerūnas | Kanada | Kenija | Kipras | Kiribatis | Lesotas | Malaizija | Malavis | Maldyvai | Malta | Mauricijus | Mozambikas | Naujoji Zelandija | Namibija | Nauru | Nigerija | Pakistanas | Papua Naujoji Gvinėja | PAR | Saliamono salos | Samoa | Seišeliai | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Siera Leonė | Singapūras | Svazilandas | Šri Lanka | Tanzanija | Tonga | Trinidadas ir Tobagas | Tuvalu | Uganda | Vanuatu | Zambija