Prancūzijos Gviana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Guyane française


Prancūzijos Gvianos vėliava	Prancūzijos Gvianos herbas

valdovas/prezidentas

Antoine Karam

Plotas
- Iš viso
- % vandens

86 504 km²
?%

Gyventojų
- Iš viso (2005)
- Tankumas

195 506
2,3 /km²

Valiuta

euras

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC-3

Interneto kodas

.gf

Šalies tel. kodas

594

Prancūzų Gviana (pranc. Guyane française; Guyane) – Prancūzijos užjūrio departamentas Pietų Amerikoje, tarp Karibų jūros, Brazilijos ir Surinamo. Administracinis centras – Kajenas. Valstybinė kalba – prancūzų.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Gvianos istorija

Prancūzijos Gvianos teritorijoje gyveno įvairios indėnų gentys: karibai, aravakai, galibi, vajampi ir kt. 1498 m. Gvianos krantus priplaukė Kristupas Kolumbas ir pavadino „Parijų žeme“. XVII a. pradžioje čia bandė įsitvirtinti olandai ir prancūzai, tačiau juos pasitiko labai nesvetinga gamta ir indėnų pasipriešinimas. 1643 m. prancūzams pavyko įkurti Kajeno gyvenvietę, o vėliau ir Sinamario miestą. 1667 m. į Gvianą pretenzijas pareiškė Didžioji Britanija, bet pagal netrukus pasirašytą Bredos sutartį, teritorija liko Prancūzijai. 1676 m. Gvianą laikinai okupavo olandai. Nuo 1641 m. iki pat 1951 m. kaikurios Prancūzios Gvianos salos (pvz., Velnio sala) buvo paverstos kalėjimais ir trėmimų vietomis.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Gvianos politinė sistema

Prancūzijos Gviana yra Prancūzijos ir Europos Sąjungos dalis. Tai didžiausia ES dalis esanti ne Europos teritorijoje ir be to – ne saloje. Aukščiausias vadovas – Prancūzijos prezidentas, atstovaujamas prefekto (regiono prezidento). Yra 2 įstatymų leidybos rūmai: 19 narių Generalinė Taryba ir 34 narių Regioninė Taryba. Prancūzijos Gviana turi 2 vietas Paryžiuje, Nacionalinėje Asamblėjoje. Vyrauja konservatyvios partijos, tačiau didėja socialistų partijos įtaka. Nors siekiama platesnės autonomijos statuso, tačiau nepriklausomybės idėja turi labai nedaug remėjų.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Gvianos geografija

Nors Prancūzijos Gviana išsidėsčiusi Pietų Amerikoje, tačiau dažniausiai priskiriama Karibų salų regionui dėl savo kultūrinių ir kalbinių panašumų. Šalis skirstoma į du ryškius regionus – pakrantės ruožą, kur susitelkę beveik visi šalies gyventojai ir didžiąją dalį užimantį kalnuotą ir miškingą pietinį regioną. Į Prancūzijos Gvianą įsiterpia dalis Gvianos plokščiakalnio, kuriame ir yra aukščiausia šalies vieta – Bellevue de l'Inini k. (851 m). Taip pat priklauso keletas salų Atlanto vandenyno pakrantėje. Gausu upių (svarbiausia – Maroni). Klimatas tropinis jūrinis. Ištisus metus karšta ir drėgna.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Gvianos ekonomika

Prancūzijos Gviana labai priklausoma nuo prekių, gaunamų iš Prancūzijos. Svarbiausios ūkio šakos – žvejyba (3/4 eksporto), aukso gavyba ir medienos kirtimas bei apdirbimas. Net 25% BVP sudaro pelnas iš šalia Kourou miesto išsidėsčiusio Europos Kosminio Centro. Pramonė ir žemės ūkis menkai teišvystyti. Auga turizmas (ypač ekoturizmas). Didelė problema – nedarbas (net 20-30%).

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Gvianos demografija

2005 m. apskaičiavimais Prancūzijos Gvianoje gyveno 195 506 gyventojai. Beveik visi jie susitelkę siaurame pakrantės ruože, kai tuo tarpu didžioji šalies dalis beveik negyvenama. Šalyje dirba ir gyvena dar apie 20 tūkst. nelegalių imigrantų, daugiausiai iš Surinamo.

Dauguma gyventojų kreolai (juodaodžiai ir mulatai), kartu su didele Haičio juodaodžių bendruomene sudarantys 60-70% šalies gyventojų. Apie 10% gyventojų yra europiečiai (dauguma prancūzai). Taip pat yra pakankamai nemažai imigrantų iš kaimyninių šalių: 8% iš Brazilijos, 4% iš Surinamo, 2,5% iš Gajanos. Taip pat yra išeivių iš Azijos: 1,5% – Miao tautos atstovai iš Laoso, 3,2% – kinai (daugiausia iš Honkongo). Yra šiek tiek išeivių iš Karibų jūros salų (daugiausia Sent Lusijos). Maroni upės baseine gyvena maronai – kažkada pabėgusių vergų negrų palikuonys. Apie 3-4% gyventojų sudaro indėnai (karibai, aravakai ir kiti), gyvenantys daugiausia mažai įsisavintose tropinėse džiunglėse.