Palaiminimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Palaiminimas – palinkėjimas žmogui gauti dieviškos dovanos, šventumo arba vilties išpildymo. Palaiminimas plačiai naudojamas judaizme ir krikščionybėje laiminant tikinčius vestuvių, gimimo ir kitų švenčių metu. Būti palaimintu dažnai reiškia gauti gyvenime Dievo malonę ir pritarimą. Biblijoje aprašyti palaiminimai randami tiek Senajame, tiek ir Naujajame Testamentuose.