Olandijos vyrų futbolo rinktinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Asociacija

Karališkoji Nyderlandų futbolo asociacija (Koninklijke Nederlandse Voetbalbond)

Treneris

Marco van Bastenas, nuo 2004

Daugiausiai įvarčių įmušė

Patrickas Kluivertas (40)

Daugiausia rungtynių žaidė

Edwinas van der Saras (118)





Apranga namuose





Apranga svečiuose

Pirmosios varžybos

Belgija 1:4 Nyderlandai

(Antverpenas; 1905 m. balandžio 30 d.)

Sėkmingiausios varžybos

Nyderlandai 9:0 Norvegija

(Roterdamas; 1972 m. lapkričio 1 d.)

Skaudžiausias pralaimėjimas

Nyderlandai 2:12 Anglų Mėgėjai

(Haga; 1907 m. balandžio 1 d.)

Pasaulio čempionatas

Dalyvauta: 8 (Pirmas kartas: 1934)

Geriausi rezultatai: 2 vieta, 1974, 1978

Europos čempionatas

Dalyvauta: 7 (Pirmas kartas: 1976)

Geriausi rezultatai: 1 vieta, 1988

Olandijos vyrų futbolo rinktinė – futbolo komanda, tarptautinėse varžybose atstovaujanti Nyderlandų Karalystę ir kontroliuojama Karališkosios Nyderlandų Futbolo Asociacijos (Koninklijke Nederlandse Voetbalbond), dažniausiai tiesiog trumpai vadinama Olandijos rinktine. Ši komanda laimėjo 1988 m. Europos futbolo čempionatą ir du kartus (1974 m. ir 1978 m.) žaidė Pasaulio futbolo čempionato finale, kur pralaimėjo atitinkamai Vakarų Vokietijos ir Argentinos rinktinėms. Komanda pasižymi savitu žaidimo stiliumi: geru kamuolio valdymu, tiksliais perdavimais, atakuojančiu žaidimu, kuris tęsia 8 dešimtmetyje sukurto totalinio futbolo tradicijas. Dėl oranžinės marškinėlių spalvos, Olandijos futbolininkai yra vadinami „Oranžiniais“, o dėl daugybės tikslių perdavimų ir nuolatinio varžovų spaudimo komanda dar yra vadinama „Prisukamu apelsinu“ (ši pravardė buvo labai populiari 8-ajame dešimtmetyje) arba "Oranžine audra".

Turinys

1 Komandos istorija
2 Komandos rezultatai aukščiausio lygio turnyruose
- 2.1 Pasaulio čempionatai
- 2.2 Europos čempionatai
3 Žymiausi žaidėjai

[taisyti] Komandos istorija

Iki XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio Olandijos rinktinė futbolo pasaulyje niekuo nepasižymėjo. Olandai dalyvavo 1934 m. ir 1938 m. pasaulio futbolo čempionatuose, tačiau abu sykius iškrito jau po pirmųjų varžybų (Tarpukario metais, pasaulio futbolo čempionatai vyko atkrintamųjų varžybų sistema). Po Antrojo pasaulinio karo olandai kurį laiką net nebandė dalyvauti aukščiausio lygio futbolo turnyruose (pirmąkart atrankinėse varžybose į aukščiausio lygio futbolo turnyrą sudalyvavo tik 1958 m.), o 7-ajame dešimtmetyje nesugebėdavo įveikti atrankos varžybų.

[taisyti] 8-asis dešimtmetis ir totalinis futbolas

Olandijos futbolas pakilo į pasaulio elitą 8-ajame dešimtmetyje, kai „oranžiniai“ du kartus paeiliui pateko į Pasaulio futbolo čempionato finalus. Pakilimas yra sietinas su trenerio Rinuso Michelso ir žaidėjo Johano Cruijffo vardais. Jie pakeitė olandų žaidimą ir „oranžinių“ propaguotas totalinis futbolas užkariavo futbolo aikštes ir žiūrovų širdis.

1974 m. J. Cruijffo vedami olandai laimėjo kovas savo grupėje, antrajame grupių etape nugalėjo Brazilijos ir Argentinos rinktines ir finale susitiko su Vakarų Vokietijos rinktine. Finalo rungtynėse „oranžinių“ jėga pademonstravo jau pirma ataka: pradėję žaidimą iš aikštės vidurio, olandai atliko keliasdešimt tikslių perdavimus vienas kitam ir į baudos aikštelę įsiveržęs J. Cruijffas buvo pargriautas vokiečių gynėjo, 11 metrų baudinį realizavo Johanas Neeskensas ir 2 minutę olandai jau pirmavo, o pirmasis vokietis palietęs kamuolį šiose rungtynėse buvo vartininkas, kuris išėmė jį iš savo vartų tinklo. Visgi vėliau vokiečiai įmušė du įvarčius ir olandai pralaimėjo rezultatu 1:2. Nepaisant to, „oranžiniai“ ir totalinis futbolas atvertė naują futbolo istorijos puslapį.

Didelės viltys Olandijoje buvo siejamos su 1976 m. Europos čempionatu. Olandai įveikė atranką ir pateko į finalinį etapą Jugoslavijoje (jame tuo metu žaidė tik 4 komandos), tačiau jau pusfinalyje vidinių nesutarimų draskoma komanda pralaimėjo būsimiems čempionams čekoslovakams.

Olandai vėl pasiekė pasaulio čempionato finalą 1978 m. Šiame čempionate jie rungtyniavo be J. Cruijffo, tačiau komandoje buvo tokie žaidėjai kaip J. Neeskensas, Ruudas Krolas, Robas Rensenbrinkas, Johnny Repas, broliai René ir Willy van de Kerkhofai. Šįkart olandai nelabai sėkmingai sužaidė grupės rungtynėse, kur liko tik antri, tačiau antrame etape nugalėjo austrus ir italus, bei sužaidė lygiosiomis su vokiečiais ir pateko į finalą. Jame „oranžiniai“ po dviejų per pratęsimą praleistų įvarčių 1:3 pralaimėjo Argentinai.

1980 m. Europos čempionatas buvo paskutinis elitinis turnyras į kurį pavyko prasimušti totalinio futbolo kartai. Tais metais turnyre dalyvavo aštuonios komandos (2 grupės po 4 komandas, vėliau žaidžiami pusfinaliai ir finalai). Olandai savo grupėje nugalėjo graikus, sužaidė lygiosiomis su čekoslovakais ir pralaimėjo vokiečiams bei pasitraukė jau po grupės turnyro.

Po šio turnyro iš rinktinės pasitraukė svarbiausi totalinio futbolo kartos žaidėjai, o deramos pamainos jiems neatsirado – Olandijos rinktinė nesugebėjo prasimušti į 1982 m. ir 1986 m. pasaulio čempionatus bei į 1984 m. Europos čempionatą.

[taisyti] 1988 m. Europos čempionatas

Prieš 1988 m. Europos čempionatą komandai vadovauti grįžo R. Michelsas, o „oranžinių“ pagrindą sudarė „skrajojančių olandų trio“ – Marco van Bastenas, Ruudas Gullitas ir Frankas Rijkaardas. Po pralaimėjimo pirmajame mače prieš Sovietų Sąjungos komandą, olandai nugalėjo anglus bei airius ir pateko į pusfinalį. Jame „oranžiniai“ įveikė vokiečius ir atkeršijo jiems už 1974 m. pralaimėjimą. Šios rungtynės išsiskyrė emocijų gausa ir incidentu po rungtynių, kai Ronaldas Koemanas norėdamas paerzinti vokiečių sirgalius imitavo, jog šluostosi užpakalį su vokiečių rinktinės marškinėliais. Vėliau R. Koemanas atsiprašinėjo ir gailėjosi dėl šio savo poelgio. Finale „oranžiniai“ po R. Gullito ir M. van Basteno įvarčių 2:0 nugalėjo sovietus ir pirmą kartą tapo Europos čempionais. Beje, M. van Basteno įvartis į sovietų vartus daugelio futbolo ekspertų ir mėgėjų iki dabar vadinamas vienu gražiausiu iš visų Europos čempionatuose įmuštų įvarčių.

[taisyti] 10-ojo dešimtmečio rinktinė

Nors olandai tikėjosi, jog „skrajojančių olandų trio“ pradės pergalingą dinastiją, tačiau taip neatsitiko. 1990 m. pasaulio čempionate M. van Bastenas buvo prastos sportinės formos, o R. Gullitas neatsigavęs po traumos ir „oranžiniai“ jau aštuntfinalyje pralaimėjo savo amžiniems priešininkams vokiečiams ir pasitraukė iš turnyro.

1992 m. olandai pasiekė Europos čempionato pusfinalį, tačiau jame po baudinių serijos nusileido čempionato atradimui – vėliau čempionais tapusiems Danijos futbolininkams. Šis turnyras žymėjo kartų kaitą „oranžinių gretose: tai buvo paskutinis elitinis turnyras M. van Bastenui ir R. Gullitui ir pirmasis, kuriame rungtyniavo 10-ojo dešimtmečio „oranžinių“ žvaigždė – Dennisas Bergkampas.

1994 m. pasaulio čempionate jis jau buvo rezultatyviausias komandos žaidėjas (3 įvarčiai), o Olandija pasitraukė iš kovos ketvirtfinalyje nusileidusi brazilams. Šiame turnyre į komandos sudėtį jau buvo įtrauktas, bet nė vienerių rungtynių nesužaidė vėliau legendiniu tapęs olandų vartininkas Edwinas van der Saras.

1996 m. Europos čempionatas galutinai užbaigė „skrajojančių olandų trio“ epochą, nes rinktinėje jau nebežaidė ir F. Rijkaardas. Atjaunėjusią „oranžinių“ komandą pirmyn vedė D. Bergkampas ir Patrickas Kluivertas, taip pat joje žaidė E. van der Saras, Jaapas Stamas, Clarence'as Seedorfas. Čempionate olandai pasirodė neįspūdingai ir ketvirtfinalyje po baudinių serijos buvo eliminuoti Prancūzijos rinktinės.

1998 m. pasaulio čempionate „oranžinių“ gretose žibėjo D. Bergkampas, P. Kluivertas, Phillipas Cocu, Edgaras Davidsas, Marcas Overmarsas, Frankas ir Ronaldas de Boerai. Olandai, pakeliui ketvirtfinalyje po 89 minutę pelnyto puikaus D. Bergkampo įvarčio įveikę Argentiną ir atsilyginę už 1978 m. finalą, nužygiavo iki pusfinalio, kur juos įveikė Brazilija. Po šio pralaimėjimo neatsigavę olandai pralaimėjo Kroatijai ir mačą dėl trečiosios vietos.

Šios olandų kartos „gulbės giesme“ turėjo tapti 2000 m. Europos čempionatas, kuris vyko Olandijoje ir Belgijoje, taigi „oranžiniai“ žaidė namuose ir buvo laikomi vienais iš turnyro favoritų. Olandijos rinktinė galingai pradėjo čempionatą ir grupėje pasiekė visas tris pergales, tarp jų ir prieš pasaulio čempionus prancūzus. Ketvirtfinalyje olandai tiesiog nepadoriai 6:1 sutriuškino Jugoslaviją, o P. Kluivertas pelnė hat-trick‘ą. Pusfinalyje „oranžiniai“ susikovė su Italija ir neįveikė jos, nors jau pirmame kėlinyje vienas italas buvo pašalintas iš aikštės, o per rungtynes į italų vartus buvo skirti net du 11 m. baudiniai (nei F. de Boeras, nei P. Kluivertas pasižymėti nesugebėjo); per baudinių seriją ir toliau užtikrintai žaidė italų vartininkas Francesco Toldo ir „oranžiniai“ buvo priversti pripažinti varžovų pranašumą. Po šio turnyro iš komandos pasitraukė D. Bergkampas.

Olandai nesugebėjo prasimušti į 2002 m. pasaulio čempionatą, tad daugeliui rinktinės veteranų paskutiniu aukšto lygio turnyru tapo 2004 m. Europos čempionatas, kuriame neįspūdingai atrodę „oranžiniai“, iškovoję tik vieną pergalę per pagrindinį rungtynių laiką, pasiekė pusfinalį ir jame pralaimėjo Portugalijai.

[taisyti] Naujoji Olandijos rinktinė

Prieš atranką į 2006 m. pasaulio čempionatą Olandijos rinktinei vadovauti buvo pakviestas legendinis praeities futbolininkas M. van Bastenas. Jis visiškai atnaujino komandą, iš ankstesnės sudėties palikdamas tik keletą žinomesnių futbolininkų: E. van der Sarą, Ruudą van Nistelrooy‘ų, Phillipą Cocu, Giovannį van Bronckhorstą. Į rinktinės sudėtį buvo pakviesti jaunesni talentai – Ryanas Babelis, Johnas Heitinga, Dirkas Kuytas, Arjenas Robbenas, Wesley Sneijderis, Rafaelis van der Vaartas, Robinas van Persie. Grupėje „oranžiniai“ nugalėjo Dramblio Kaulo Krantą bei Serbiją ir Juodkalniją, sužaidė lygiosiomis su Argentina ir pateko į aštuntfinalį. Jame po skandalingo mačo, kuriame teisėjas parodė net 16 geltonų kortelių ir pašalino iš aikštės po du abiejų komandų futbolininkus, olandai pralaimėjo portugalams.

Nepaisant kritikos dėl žaidėjų pasirinkimo, M. van Bastenas liko treniruoti komandos iki 2008 m. Europos čempionato. Jis pakeitė komandos taktinę schemą: olandai pradėjo žaisti schema 4-2-3-1 su vienu puolėju atakos smaigalyje ir trimis jam padedančiais atakuojančiais saugais. Tai davė vaisių, kadangi olandai, anksčiau „garsėję“ prasta gynyba, per atrankos ciklą praleido tik 5 įvarčius į savo vartus ir pateko į Euro 2008 finalinį etapą.