Mitologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mitologija – mokslas, tiriantis mitų kilmę, esmę, reikšmę kultūrai. Tai yra sisteminis mitų rinkimas, tyrimas ir interpretacija. Mitologija taip pat vadinama tam tikros tautos, kultūros, religinės, socialinės ar etninės grupės mitų visuma.
Senoji mitologija, religija ir su jomis susijusios apeigos yra vienas seniausių žmonijos dvasinės kūrybos reiškinių. Tai pirminė religija, pirminis pasaulio suvokimas. Jau ankstyvosios gimininės santvarkos laikotarpiu, kuris apima vėlyvąjį paleolitą ir mezolitą, medžioklės ir rankiojimo ūkio sąlygomis visose gyvenimo srityse buvo susiformavusių mitologinių vaizdinių.
Turinys |
[taisyti] Bruožai
Ašinės temos mitologijoje yra pasaulio sukūrimo, pasaulio sunaikinimo ir atsinaujinimo mitai. Dažnai yra susiję su skirtingų jėgų kova (konkrečių dievų, dangaus ir žemės arba abstrakčių gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos).
Kitas svarbus mitologijos aspektas yra valdančiosios dinastijos ar visos tautos kildinimas iš dievų arba aukštesnių nei kitos tautos būtybių. Pirmu atveju tai suteikia valdančiajai dinastijai religinę valdymo legitimaciją, antru atveju mitai tarnauja genčių bendrumo pojūčiui formuoti ir stiprinti.
[taisyti] Mitai
Mitų vystymasis ir jų transformacija į pasakas yra naratologijos objektas. Mitų atsiradimu taip pat domisi psichologija, ypač šiuolaikinė tautų psichologija. Mitų esmė suprantama kaip religinė prigimtis ir jų tyrimas yra glaudžiai susijęs su religijos istorija. Mituose esanti informacija svarbi religinių pažiūrų rekonstravimui.
Mitologija tiria mitų susidarymą bei jų santykius su kitais pasakojimais - legendomis, pasakomis, sagomis, epais. Pasak vienos iš tokių santykių interpretacijos mitai yra pasakojimai apie dievus arba didvyrius, susieti į nuoseklią sistemą, perduodama iš kartos į kartą kaip tradicija. Mitai susiejami su dvasiniu arba religiniu bendruomenės gyvenimu, palaikomi valdovų arba dvasininkų. Kai šis ryšys prarandamas, pasakojimai praranda savo mitologines savybes ir tampa pasakomis.[1] Folkloro tyrinėtojai pabrėžia, kad mito reikšmė tame, jog tai nėra tik paprastas pasakojimas, nes jame užkoduojami svarbūs bendruomenės kultūros archetipai.
Folkloro tyrinėtojai mitus priskiria prie tradicinių pasakojimų, kurie skirstomi į tris grupes[2][3][4]:
- mitai - šventieji pasakojimai apie tolimą praeitį, pasaulio sukūrimą. Pagrindinis dėmesys skiriamas dievams.
- legendos - pasakojimai apie ne tokią tolimą praeitį. Paprastai įtraukiami istoriniai įvykiai arba jais remiamasi. Pagrindinis dėmesys skiriamas žmonėms (didvyriams).
- pasakos - pasakojimai, kuriuos pats pasakotojas pripažįsta esant prasimanytais. Juose nėra istorinio pagrindo, dažni veikėjai yra gyvūnai.
[taisyti] Išnašos
[taisyti] Nuorodos
- Segal, Robert A. Myth: A Very Short Introduction. Oxford: Oxford UP, 2004
- Welker, Glenn. "Stories/Myths/Legends". Indigenous Peoples Literature. 14 August 2004 <http://www.indigenouspeople.net/stories.htm>.
- Zǒng In-Sǒb. Folk Tales from Korea. Elizabeth: Hollym International, 1982
