Migdolas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prunus dulcis | ||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Migdolas (Prunus dulcis) |
||||||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
|
Migdolas (lot. Prunus dulcis, sin. Prunus amygdalus, angl. Almond, vok. Mandel) - erškėtinių (Rosaceae) šeimos, slyvų (Prunus) genties medis. Natūraliai paplitęs Artimuosiuose Rytuose (Irane, Saudo Arabijoje, Levanto regione, pietų Turkijoje), o auginamas Viduržemio jūros regione, Pakistane, Kinijoje, JAV, Australijoje.
Migdolas - 4-10 m aukščio lapus metantis medis. Kamieno skersmuo ~30 cm. Lapai lacentiški, 1,2-4 cm pločio. Žiedai rausvi, 3-5 cm skersmens, su 5 vainiklapiais. Ant šako susiformuoja po du žiedus ir žydi anksti pavasarį. Vaisius - 3,5-6 cm ilgio kaulavaisis. Migdolo vaisiaus branduolys (vadinamas migdolo riešutu) naudojamas kulinarijoje.