Lužica
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lužica – teritorija rytų Vokietijoje, gyvenama sorbų, polabų genčių palikuonių. Lužica skirstama į dvi dalis – aukštoji Lužica (sostinė Budyšinas) ir žemoji Lužica (sostinė Kotbusas, sorb. Chośebuz). Dalis istorinės Lužicos nuo Antrojo pasaulio karo yra Lenkijoje (miestas Żarów ir apylinkės).
Aukštojoje Lužicoje nuo V amžiaus gyveno milcėnai, žemojoje Lužicoje lužitėnai. XI amžiuje teritoriją į rytus nuo Elbės užkariavo vokiečiai. Liuksemburgiečiams perėmus Bohemijos karūną, Lužica priklausė Čekijai (nuo 1620 Čekijos ribose Austrijai), nuo 1635 Saksonijai ir Prūsijai. Trikampyje tarp miestų Kamjenc, Budyšin ir Wojerecy dar plačiai vartojama aukštųjų sorbų kalba, o žemųjų sorbų kalba, tevartojama dar senesnių žmonių regione Šprėvalde (Spreewald), beveik išnykusi.
