Konija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Konija (turk. Konya) - miestas Turkijoje, Anatolijos plokščiakalnio pietuose, į pietus nuo Ankaros; provincijos centras. 1412 tūkst. gyventojų (2007 m.). Per Koniją eina Stambulo-Bagdado geležinkelis, keliai į Izmirą, Ankarą, Adaną. Oro uostas. Metalo apdirbimo, chemijos, cemento, odos, tekstilės (daugiausia medvilnės, šilko), maisto pramonė. Kilimų audimo, keramikos amatai. Turizmas. Seldžiukų universitetas (įkurtas 1975 m.). Archeologijos, etnologijos ir kiti muziejai.

Pagrindiniai architektūros paminklai: Alaedino mečetė (XII-XIII a.), Insės minareto medresė (XIII a.), Karatajaus medresė (XIII a.), Mevlanos mauzoliejus.

[taisyti] Istorija

Nuo seno miestas žinomas kaip Ikonijus. 1071 m. atiteko turkų seldžiukų įkurtai valstybei. Jos valdovas Suleimanas sostinę perkėlė į Ikonijų, pavadino ją Konija, o nuo 1092 m. tapo sultonato sostine. XIII a. viduryje dėl mongolų įsiveržimo ir vidaus kovų sultonatas susilpnėjo. Nuo 1313 m. Konija priklausė turkų Karamanidų emyratui, nuo 1474 m. Osmanų imperijai. Iki XVI a. buvo Osmanų kunigaikščių rezidencija.