Italijos vyrų futbolo rinktinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Asociacija

Federazione Italiana Giuoco Calcio

Treneris

Roberto Donadoni, nuo 2006

Daugiausiai įvarčių įmušė

Gigi Riva (35)

Daugiausia rungtynių žaidė

Paolo Maldini (126)





Apranga namuose





Apranga svečiuose

Pirmosios varžybos

Italija 6:2 Bolivija

(Milanas; 1910 m. gegužės 15 d.)

Sėkmingiausios varžybos

Italija 9:0 JAV

(Brentfordas; 1948 m. rugpjūčio 2 d.)

Skaudžiausias pralaimėjimas

Vengrija 7:1 Italija

(Budapeštas; 1924 m. rugpjūčio 6 d.)

Pasaulio čempionatas

Dalyvauta: 15 (Pirmas kartas: 1934)

Geriausi rezultatai: 1 vieta, 1934, 1938, 1982, 2006

Europos čempionatas

Dalyvauta: 7 (Pirmas kartas: 1968)

Geriausi rezultatai: 1 vieta, 1968

Italijos vyrų futbolo rinktinė – futbolo komanda, atstovaujanti Italijai. Viena sėkmingiausių futbolo rinktinių, tris kartus laimėjusi pasaulio čempionatą, vieną Europos čempionatą bei vieną kartą iškovojusi olimpinius aukso medalius. Pasaulio čempionatų finaluose žaidė 5 kartus, dar tris kartus pateko į pusfinalį, nuo 1934 metų tik vieną kartą nedalyvavo finaliniame pasaulio čempionato etape.

Tradicinės komandos spalvos (kaip ir visų Italijos sporto šakų atstovų, išskyrus autosportą) yra mėlyna (itališkai azzuri), nuo šio pavadinimo komanda vadinama Azzurri.

[taisyti] Istorija

Nedalyvavusi pirmąjame pasaulio čempionate, Italijos rinktinė laimėjo Italijoje 1934 m. surengtą antrąjį bei Prancūzijoje 1938 m. surengtą trečiąjį čempionatus. 1936 metais Berlyno olimpinėse žaidynėse Italijos komanda iškovojo aukso medalius.

Po antrojo pasaulinio karo komanda nebežaidė taip sėkmingai. 1949 metais aviakatastrofoje žuvus visiems stipriausio Italijos klubo Torino F.C. žaidėjams, rinktinės sudėtis labai susilpnėjo ir 1950 metų pasaulio čempionate rinktinė iškrito po pirmojo etapo. Pirmame etape Italijai čempionatas baigėsi ir 1954 m., į 1958 m. čempionatą rinktinė nepateko neįveikusi atrankos, 1962 m. ir 1966 m. čempionatuose vėl iškrito po pirmojo etapo.

1968 metais komanda pirmą kartą dalyvavo Europos čempionate, kur pateko į finalą, finale sužaidė lygiosiomis su Jugoslavijos komanda, pakartotinai žaistose finalo rungtynėse laimėjo 2:0 ir iškovojo pirmąją vietą. 1970 metų pasaulio čempionate italai pusfinalyje po vienų dramatiškiausių XX amžiaus futbolo rungtynių po pratęsimo 4:3 įveikė Vakarų Vokietiją, o finale pralaimėjo Brazilijos komandai 4:1. 1974 metų pasaulio čempionate Italija iškrito po pirmo etapo, o 1978 metų čempionate užėmė ketvirtąją vietą.

1982 m. pasaulio čempionate italai trečią kartą tapo čempionais, finale 3:1 nugalėję Vakarų Vokietijos komandą, šiame čempionate Paolo Rossi įmušė 6 įvarčius ir buvo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. 1990 m. užėmė trečią, o 1994 m. – antrąją vietą.

2006 m. pasaulio čempionate Vokietijoje grupės varžybose įveikė Ganos ir Čekijos rinktines bei lygiosiomis sužaidė prieš JAV komandą. Aštuntfinalyje žaidė prieš Australijos komandą, šiose rungtynėse australai prasižengė italų baudos aikštelėje paskutinę rungtynių minutę ir Francesco Totti realizavus 11 m baudinį italai iškovojo pergalę 1:0. Ketvirtfinalyje po inirtingos kovos italai nugalėjo Ukrainos komandą 3:0. Pusfinalyje Italija susitiko su Vokietijos komanda, per rungtynių pagrindinį laiką nei viena komanda neįmušė įvarčių, antrojo pratčsimo paskutinėmis minutėmis Fabio Grosso ir Alessandro Del Piero įmušė po įvartį ir Italija šeštą kartą pateko į pasaulio čempionato finalą. Finale sužaidė lygiosiomis 1:1 prieš Prancūzijos rinktinę, o baudinių serijoje tiksliai mušė visus 5 smūgius ir nugalėjo 5:3, ketvirtą kartą tapdami čempionais.

[taisyti] Dalyvavimas pasaulio čempionatuose

1930 - nedalyvavo
1934 - 1 vieta
1938 - 1 vieta
1950 - I etapas
1954 - I etapas
1958 - neįveikė atrankos

1962 - I etapas
1966 - I etapas
1970 - 2 vieta
1974 - I etapas
1978 - 4 vieta
1982 - 1 vieta

1986 - aštuntfinalis
1990 - 3 vieta
1994 - 2 vieta
1998 - ketvirtfinalis
2002 - aštuntfinalis
2006 - 1 vieta

[taisyti] Dalyvavimas Europos čempionatuose

1960 – nedalyvavo
1964 – neįveikė atrankos
1968 – nugalėtojai
1972 – neįveikė atrankos
1976 – neįveikė atrankos
1980 – 4 vieta
1984 – neįveikė atrankos

1988 – pusfinalis
1992 – neįveikė atrankos
1996 – I etapas
2000 – 2 vieta
2004 – I etapas
2008 – pateko

[taisyti] Pasiekimai

FIFA pasaulio čempionai: 4 kartus

1934, 1938, 1982, 2006

Europos čempionai: 1

1968

Vasaros Olimpiados čempionai: 1

1936

Centrinės Europos čempionai: 2

1927-30, 1933-35

Pasaulio karių lygos čempionai: 8

1950, 1951, 1956, 1959, 1973, 1987, 1989, 1991

Pasaulio sporto apdovanojimas "Metų komanda"

2007

[taisyti] Daugiausiai įvarčių pelnę žaidėjai

2008 m. birželio 18 duomenys:

#	Žaidėjas	Metai	Įvarčiai (rungtynės)	Įvarčiai per rungtynes
1	Luigi Riva	1965–1974	35 (42)	0.83
2	Giuseppe Meazza	1930–1939	33 (53)	0.62
3	Silvio Piola	1935–1952	30 (34)	0.88
4	Roberto Baggio	1988–2004	27 (56)	0.48
4	Alessandro Del Piero	1995—	27 (88)	0.30
6	Adolfo Baloncieri	1920–1930	25 (47)	0.53
	Filippo Inzaghi	1997–2007	25 (57)	0.44
	Alessandro Altobelli	1980–1988	25 (61)	0.41
9	Christian Vieri	1997–2005	23 (49)	0.47
9	Francesco Graziani	1975–1983	23 (64)	0.36

[taisyti] Rinktinės sudėtis

Pozicija, žaidėjas, (klubas) (2008 m. birželio mėn.)

Vartininkai: Marco Amelia („Livorno“), Gianluigi Buffonas („Juventus“), Morganas De Sanctis („Sevilla“).

Gynėjai: Andrea Barzagli („Palermo“), Fabio Cannavaro („Real“), Giorgio Chiellini („Juventus“), Fabio Grosso („Lyon“), Marco Materazzi („Inter“), Christianas Panucci („AS Roma“), Gianluca Zambrotta („Barcelona“).

Saugai: Massimo Ambrosini („Milan“), Alberto Aquilani („Roma“), Mauro Camoranesi („Juventus“), Daniele De Rossi („Roma“), Gennaro Gattuso („Milan“), Simone Perrotta („Roma“), Andrea Pirlo („Milan“).

Puolėjai: Marco Borriello („Genoa“), Antonio Cassano („Sampdoria“), Alessandro Del Piero („Juventus“), Antonio Di Natale („Udinese“), Fabio Quagliarella („Udinese“), Luca Toni („Bayern“).