Europos krepšinio čempionatas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Europos krepšinio čempionatas – krepšinio čempionatas, kuriame susirenka stipriausios Europos žemyno valstybių rinktinės. Rengiamas nuo 1935 metų, vyksta kas dveji metai (neporiniais metais, siekiant išvengti persidengimo su pasaulio čempionatais ir olimpiadomis).
Turinys |
[taisyti] Istorija
1932 metais buvo įkurta Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) pasiekė, kad krepšinis būtų įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą. Po trijų metų (1935 metais) Ženevoje, Šveicarijoje, kur buvo įsikūrusi FIBA buvo surengtas pirmasis Europos krepšinio čempionatas. Čempionate dalyvavo 10 rinktinių, buvo sužaistos vienerios atrankos rungtynės tarp Ispanijos ir Portugalijos rinktinių. Teisę dalyvauti čempionate iškovojo Ispanija, kuri vėliau tapo antros vietos nugalėtoja. Pirmajame finale laimėjo latviai įveikę ispanus 18:24[1]. Pirmieji čempionai nebuvo apdovanoti medaliais, kadangi ši apdovanojimų tradicija susiformavo vėliau. Pagal tuo metu galiojusią tvarką čempionai gaudavo teisę surengti kitą čempionatą, todėl antrasis 1937 metų čempionatas vyko Latvijoje. Rygoje čempionatas buvo surengtas ne uždaroje arenoje, o atviroje aikštelėje, kadangi latviai neturėjo tinkamų patalpų. Antrajame čempionate triumfavo Lietuvos rinktinė įveikusi italus. Šiame čempionate dalyvavo ir Egipto rinktinė, kuriai buvo leista dalyvauti, kadangi ji Afrikoje neturėjo varžovų. 1939 metais čempionatas vyko Lietuvoje specialiai tam pastatytoje Kauno halėje. Lietuviai išlaikė dominavimą Europos krepšinyje ir antrą kartą tapo čempionais, įveikę latvius.
Dėl Antrojo pasaulinio karo septynerius metus nebuvo rengiamas čempionatas. O Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą ir Latviją pirmųjų čempionatų nugalėtojos šios išnyko iš Europos krepšinio geografijos. 1946 m. vėl buvo surengtas Ženevoje, kur italas Džiuzepė Stefaninis (Guiseppe Stefanini)[1] pademonstravo metimą pašokus ir čempionais tapo Čekoslovakijos krepšininkai, įveikę italus. Čekoslovakus į pergalę vedė Haroldas Mrazekas, kuris iki 1960 m. buvo laikomas vienu iš geriausių krepšininkų Europoje[1]. 1947 metais čempionate debiutavo Tarybų Sąjungos ir Jugoslavijos rinktinės, kurios ilgą laiką dominavo Europos ir pasaulio krepšinyje. Jugoslavija pirmuosius medalius iškovojo 1961 m., o TSRS jau debiutiniais metais laimėjo auksą. TSRS rinktinė, kuri laimėjo pirmą auksą, buvo sudaryta iš lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių ir kitų tautų atstovų, dominavo visuose mačiuose varžovus įveikdama vidutiniu 25 tašku skirtumu[1]. 1949 metais vykusiame čempionatas įvyko Egipte, dalyvavo tik 4 rinktinės iš Europos, dėl nesaugaus tuometinio oro transporto. Šiame turnyre debiutavo graikai, turkai ir olandai, o dėl dalyvių stygiaus į čempionatą buvo pakviestos Libano ir Sirijos rinktinės. Čempionato nugalėtojais tapo šeimininkai egiptiečiai, įveikę prancūzus.
Nuo 1951 m. iki 1971 m. čempionatuose lygių nebuvo TSRS rinktinei, kur tik kartą netapo čempione. 1955 m. nugalėjo Vengrijos rinktinė, palikdama TSRS rinktinei bronzą.
Nuo 1961 FIBA nusprendė sumažinti dalyvių skaičių finaliniame etape iki 16 ir įdiegė kvalifikaciją į finalinį etapą. Sprendimas pradėjo galioti 1963 Lenkijoje vykusiame čempionate, kurį laimėjo TSRS. Registracija liko atvira visiems, bet kvalifikacinio etapo metu buvo išsiaiškinama 16 finalinio etapo dalyvių. Nuo 1963 metų taip pat pradėtas rinkti naudingiausias čempionato žaidėjas, pirmąjį titulą pelnė Emilijanas Rodrigezas (Emiliano Rodziguez). Kita inovacija atsirado 1965 metais, kai buvo nuspręsta turnyrą rengti ne viename, o keliuose čempionatą organizuojančios šalies miestuose. 1967 metais čempionate pradėta buvo daugiau skirta dėmesio žiniasklaidai, užsienio žurnalistams, plačiai buvo rodomas per televiziją, detaliai fiksuota visa turnyro statistika. 1967 metais taip pat buvo išrinktas geriausių čempionato žaidėjų penketukas, į kurį pateko ir lietuvis Modestas Paulauskas. 1973 m. Jugoslavija nukarūnavo iki tol aštuonis kartus iš eilės auksą laimėjusią TSRS rinktinę, kuriai vadovavo Aleksandras Gomelskis. Radivojės Koračo vedami jugoslavai laimėjo auksą ir 1975 bei 1977 metais. 1983 metais čempione pirmą kartą tapo Italijos rinktinė finale įveikusi ispanus. Kitame 1985 m. čempionate TSRS paskutinį kartą tapo čempionais. 1987 m. čempionais tapo Graikijos rinktinė antroje vietoje palikdama TSRS, kuri kitame čempionate užėmė tik trečią vietą. Nuo 1989 m. Europos krepšinyje dominavo jugoslavai, kurie tapo čempionais penkis kartus (1989, 1991, 1995, 1997, 2001 metais). 1999 metais turnyro nugalėtojais tapo italai, finale įveikę ispanus, o jugoslavai liko treti. 2003 metais čempionais trečią kartą istorijoje tapo lietuviai, finale įveikę Ispanijos rinktinę, o pusfinalyje nugalėję prancūzus. 2005 metais Teodoro Papaluko vedama Graikijos rinktinė antrą kartą tapo Europos čempionais. 2007 šeimininkai po atkaklios kovos 59:60[2] turėjo pripažinti Rusijos rinktinės pergalę, o lietuviai įveikę buvusius čempionus graikus iškovojo bronzą.
[taisyti] Vyrų čempionatų prizininkai
[taisyti] Dalyvavusių valstybių vyrų medaliai
- Vėliava, valstybė (Iškovoti medaliai iki 2007);
Dalyvaujančių valstybių iškovoti medaliai:
Albanija (medalių neiškovojo);
Austrija (medalių neiškovojo);
Bosnija ir Hercegovina (medalių neiškovojo);
Bulgarija (sidabras 1957; bronza 1961);
Čekija (medalių neiškovojo);
Ispanija (sidabras 1935, 1973, 1983, 1999, 2003, 2007; bronza 1991, 2001);
Italija (auksas 1983, 1999; sidabras 1937, 1946, 1991, 1997; bronza 1971, 1975, 1985, 2003);
Izraelis (sidabras 1979);
Graikija (auksas 1987, 2005; sidabras 1989; bronza 1949);
Kroatija (bronza 1993, 1995);
Latvija (auksas 1935; sidabras 1939);
Lietuva (auksas 1937, 1939, 2003; sidabras 1995; bronza 2007);
Liuksemburgas (medalių neiškovojo);
Lenkija (sidabras 1963, bronza 1939, 1965, 1967)
Nyderlandai (medalių neiškovojo);
Prancūzija (sidabras 1949, bronza 1937, 1951, 1953, 1959, 2005);
Portugalija (medalių neiškovojo);
Rusija (auksas 2007, sidabras 1993, bronza 1997);
Rumunija (medalių neiškovojo);
Slovėnija (medalių neiškovojo);
Serbija (medalių neiškovojo);
Suomija (medalių neiškovojo);
Turkija (sidabras 2001);
Šveicarija (medalių neiškovojo);
Vengrija (auksas 1955, sidabras 1953, bronza 1946);
Vokietija (auksas 1993, sidabras 2005);
Ukraina (medalių neiškovojo).
Nebedalyvaujančių valstybių iškovoti medaliai:
- Čekoslovakija (auksas 1946, sidabras 1947, 1951, 1955, 1959, 1967, 1985, bronza 1935, 1957, 1969 1977, 1981);
Jugoslavija (auksas 1973, 1975, 1977, 1989, 1991, 1995, 1997, 2001, sidabras 1961, 1965, 1969, 1971, 1981, bronza 1963, 1979, 1987, 1999);
Serbija ir Juodkalnija (auksas 1995, 1997, 2001, bronza 1999);
TSRS (auksas 1947, 1951, 1953, 1957, 1959, 1961, 1963, 1965, 1967, 1969, 1971, 1979, 1981, 1985, sidabras 1975, 1977, 1987, bronza 1955, 1973, 1983, 1989);
Egiptas (auksas 1949, bronza 1947).
- Paminėtos ir tos valstybės, kurios dalyvavo finaliniame etape tačiau medalių neiškovojo.
[taisyti] Naudingiausias žaidėjas
Naudingiausių žaidėjų sąrašas:
| Metai | Naudingiausias žaidėjas |
|---|---|
| 1963 |  Emiliano Rodriguez |
| 1985 |  Arvydas Sabonis ( ) |
| 1987 |  Nikos Galis |
| 1989 |  Dražen Petrović |
| 1993 |  Christian Welp |
| 1995 | Šarūnas Marčiulionis |
| 1999 |  Gregor Fucka |
| 2001 |  Predrag Stojaković |
| 2003 | Šarūnas Jasikevičius |
| 2005 | Dirk Nowitzki |
| 2007 |  Andrey Kirilenko |
 |
Šis straipsnis apie krepšinį yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
