Austrija-Vengrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Die im Reichsrat vertretenen Königreiche und Länder und die Länder der heiligen ungarischen Stephanskrone

(Detaliau) (Detaliau)
Gyvavimo laikotarpis	1867-1918
Valstybinė kalba	vokiečių kalba, vengrų kalba
Sostinė	Viena
Plotas  - Iš viso (1907)	680 887 km2
Gyventojų  - Iš viso (1907)	48 592 000
Valstybinis himnas	Gott erhalte Franz den Kaiser

Austrija – Vengrija – dualistinė valstybė, sukurta pertvarkant Habsburgų monarchiją 1867 m. ir gyvavusi iki 1918 m.

Karų nualintai Habsburgų valstybei XIX a. antroje pusėje yrant, valstybė 1867 m. vasario 8 d. padalinta į dvi – Cisleitaniją (Austrijos imperiją) bei Transleitaniją (Vengrijos Šv. Stepono karūnos karalystę), valdomas bendro vadovo (Austrijos imperatorius ir Vengrijos karalius). Valstybėse veikė atskiri parlamentai bei vyriausybė, tačiau buvo bendra kariuomenė, pinigų ir muitų sistema, Užsienio reikalų, Karo ir jūrų bei Finansų ministerijos.

Valstybei priklausiusios sritys:

• Austrijos imperija:
  • Austrija:
    • Žemutinė Austrija
    • Aukštutinė Austrija
    • Štirija
    • Zalcburgas
    • Karintija
    • Karniola
    • Tirolis
    • Vorarlbergas
    • Goricija
    • Istrija
  • Čekija
  • Moravija
  • Silezija
  • Dalmatija
  • Bukovina
  • Galicija
• Vengrijos karalystė:
  • Vengrija
  • Slovakija
  • Kroatija ir Slavonija
  • Transilvanija
  • Vojvodina

• Bendrai valdomos teritorijos:
  • Bosnija ir Hercegovina (nuo 1878 m.)
  • Novi Pazaro sandžakas (1878 – 1913 m.)

Pirmajame pasauliniame kare Austrijos – Vengrijos politika Balkanuose buvo vienu karo pretekstu, kare prisijungė prie Vokietijos. 1916 – 1917 m. nesėkmingai bandyta pertvarkyti valstybę į tautinių valstybių konfederaciją, o po pralaimėjimo kare, išaugus nacionalinei tautų savimonei, valstybė suskilo – jos teritorijoje susikūrė Vokiečių Austrija, Čekoslovakija bei Vengrija, o likusi dalis atiteko Lenkijai, Rumunijai, Italijai, Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei.