Spuogas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Spuogas (lot. acne vulgaris) – riebalų liaukų ir plauko maišelio lėtinis uždegimas. Yra paprastieji, arba jaunatviniai spuogai. Riebalų liaukos gamina medžiagas, apsaugančias odą ir plaukus.
Paprastųjų spuogų dažniausiai atsiranda lytinio brendimo laikotarpiu. Sergant šia odos liga atsiranda daugiau odos riebalų, kurie yra tąsesni. Liaukų ištekamieji latakai greitai užsikemša, ir juose kaupiasi nusilupusios raginio odos sluoksnio ląsteles, riebalai ir bakterijos. Oda darosi poringa, joje atsiranda daug inkštirų, prasideda odos uždegimas. Tuomet atsiranda raudonų mazgelių, kurių viduje yra pūslių. Skiriamos trys spuogų rūšys:
- Keloidiniai spuogai
- Cistos
- Pustulės
Pirmoji paprastųjų spuogų arba inkštirų rūšis yra keloidiniai (juodieji spuogai; riebalų liaukų latakų kamšteliai). Jų atsiranda, kai riebalų liaukos užkemša raginio odos sluoksnio ląsteles, ir riebalai nebegali patekti į odos paviršių. Taigi susidaro kamšteliai (juodieji ir baltieji spuogai). Juodojo spuogo viduje esanti tamsi dėmė atsiranda dėl to, kad į pusiau skystus odos riebalus patenka deguonies.
Baltųjų spuogų atsiranda užsikimšus riebalų liaukos latakui, tuomet liaukos viduje susidaro bakterijų židinys, kuris sukelia riebalų liaukos uždegimą. Netrukus toje vietoje susidaro pūslių, o galiausiai susiformuoja didelis skausmingas spuogas. Toks supūliavęs spuogas užgijęs palieka randą.
