Sapfo
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sapfo (Sappho, gr. Σαπφώ, Ψάπφα = Psappha; VII – VI a. pr. m. e.) – senovės graikų lyrinė poetė, gimusi Lesbo saloje.
[taisyti] Istorija
Istorijoje ir poezijos tekstuose ji siejama su Mitilėnės miestu, bet taip pat spėjama, kad ji gimė kitame Lesbo salos mieste Erese. Ji gimė tarp 630 ir 612 m. pr. m. e., aristokratų šeimoje, o mirė apie 570 m. pr. m. e. Didžioji kūrybos dalis prarasta, bet įspūdinga reputacija išliko.
Nėra jokių to meto istorinių šaltinių apie Sapfo gyvenimą – tik jos poezija. Nors yra įprasta Sapfo poetinės personos ir istorinės Sapfo patirtį laikyti bendra, mokslininkai po biografinio poezijos skaitymo sukėlė rimtas abejones vėlyvesnia biografine tradicija, iš kurios atsirado detalios nuomonės. Tikima, kad Sapfo buvo Skamanderio ir Kleis duktė ir turėjo tris brolius. Ji buvo ištekėjusi (graikų komedija teigia, kad už turtingo pirklio, bet tuo abejojama), dėl vyro vardo diskutuojama. Kai kurie vertėjai, interpretuodami poemą apie mergaitę vardu Kleis, teigia, kad ji turėjo dukrą tokiu vardu. Tuo laiku buvo įprasta vadinti dukras senelių vardais, tad ši interpretacija ne be pagrindo. Tačiau eolinės graikų kalbos žodis pais dažniau reiškė vergę ar bet kokią mergaitę nei dukrą. Nenorėdami kelti nesusipratimų dėl neaiškaus Kleis statuso, vertėja Diane Rayor ir David Campbell pasirinko neutralų žodį „vaikas“ savo poemos versijose.
Sapfo gimė kilmingoje šeimoje. Tai įrodo jos kalbos išprusimas ir rafinuota aplinka, apibūdinta jos eilėse. Užuominų apie šokius, šventes, religines ceremonijas, karines flotiles, paraduose žygiuojančias armijas, senovės rūmų generolus ir damas gausu jos raštuose. Ji kalba apie laiką, praleistą Lidijoje, vienoje turtingiausių ir galingiausių to meto šalių. Išskirtiniau ji kalba apie savo draugus ir laimingą laiką, praleistą tarp damų Lidijos sostinėje Sarduose, kur kažkada gyveno Krezas ir auksu turtingas karalius Midas.
Smurtiniai išpuoliai Lesbe ir po to Pitako vadovaujamas sukilimas nuvertė valdančias šeimas. Daugeliui metų Sapfo ir kiti kilmingieji, tarp jų ir draugas poetas Alcėjus, buvo ištremti. Jos eilės karčiai kalba apie blogą elgesį su ja per tuos metus. Didžiąją dalį tremties laiko ji praleido Sirakūzuose, Sicilijos saloje. Išgirdę, kad garsioji Sapfo atvyks į jų miestą, Sirakūzų gyventojai pastatė jos statulą kaip pasveikinimo formą. Vėliau 581 m. pr. m. e. , kai Pitakas nebebuvo valdžioj, ji galėjo sugrįžti į tėvynę. Tradiciškai manyta, kad Sapfo nusižudė nušokdama nuo Leukado skardžių dėl meilės keltininkui Faonui.
Kad kai kurios jos meilės poemos skirtos moterims, tad buvo manoma, kad ji turėjo homoseksualių polinkių. Žodis lesbietė atsirado nuo Lesbo salos, iš kurios ji kilusi, pavadinimo (jos vardas irgi davė kilmę retesniam sinonimui safinė (angliškai sapphic). Daugybės Sapfo poemų lyrinis subjektas iš tiesų kalba apie aistrą ir meilę (kartais su atsaku, kartais be) įvairioms moterims. Tačiau jai priskiriamų tekstų su lytinių aktų tarp moterų aprašymais yra vos keli, o ir dėl jų autentiškumo ginčijamasi. Ar šios poemos biografinės, nežinoma, bet Sapfo gyvenimo aplinkybės atsispindi jos darbuose, ir tai būtų suderinta su jos stiliumi išreikšti imtymius išgyvenimus poezijoje.
Sapfo homoerotika turi būti nagrinėjama VII a. pr. m. e. kontekste. Alcėjaus ir Pindaro poemose vaizduojami tokie patys romantiniai ryšiai tarp duoto rato narių.
Viktorijos laikotarpiu buvo įprasta Sapfo apibūdinti kaip mergaičių pensiono direktorę. Tiesą sakant, daugelis ginčijasi, kad nėra užuominų apie mokymą, studentus, akademijas ar mokytojus jokiuose jos išlikusiuose darbuose. Tačiau mintis, kad Sapfo vadovavo kokiai nors akademijai, išlieka.
