Mokslinis straipsnis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mokslinis straipsnis – mokslo įstaigoje parengtas ir moksliniame žurnale išspausdintas straipsnis, kuriame pateikiami mokslinių tyrimų rezultatai ar vertinga ankstesnių rezultatų analizė.
Turinys |
[taisyti] Reikšmė
Reguliariai skelbiami moksliniai straipsniai yra ne tik pasauliui naujų žinių šaltinis, bet reikšmingas institucijos narių kompetencijos savo srityje įrodymas. Aukštųjų mokyklų mokslo tyrimai didele dalimi finansuojami būtent todėl, jog tik šių tyrimų dėka įmanoma patikimai sukurti, palaikyti ir įrodyti studentams paskaitas skaitančių dėstytojų kompetenciją. Pirmuosius straipsnius jaunas mokslininkas neretai paskelbia dar būdamas doktorantu, vėliau jie turi būti skelbiami bent jau kas keletą metų. Rengiant konkursą mokslininko pareigoms užimti, jį paprastai irgi laimi (bent jau turėtų laimėti) tas mokslininkas, kuris turi daugiau ir reikšmingesnių straipsnių.
[taisyti] Spausdinimo tvarka
Mokslinis straipsnis turi būti išspausdintas recenzuojamame mokslo žurnale. Tai reiškia, jog naujai gautą straipsnį jo redaktorius siunčia paprastai trims (gali būti ir daugiau) nepriklausomiems bei šioje mokslo srityje kompetetingiems recenzentams, kurie ir sprendžia, ar darbą galima laikyti moksliniu straipsniu. Recenzavimas apsaugo ir nuo plagijavimo, nes recenzentai paprastai pastebi neoriginalius duomenis bei išvadas. Vertinamo straipsnio autoriai privalo nežinoti, kas recenzuoja jų darbą, tačiau recenzentai privalo savo teigiamas ar neigiamas išvadas nuodugniai pagrįsti. Autorius supažindinamas su recenzentų pastabomis ir gali jas užginčyti ar per kelis mėnesius parengti nurodytų trūkumų neturinčią naują straipsnio versiją. Paprastai labiau vertinami užsienio šalyse recenzuoti ir išspausdinti straipsniai, net tikima, jog užsienio šalies recenzentai bus labiau bešališki. Tai teisinga net ir jei mokslo lygis užsienio šalyje nėra aukštesnis.
[taisyti] Struktūra
Konkretus mokslinio straipsnio planas priklauso nuo skelbiamo darbo bei mokslo srities, tačiau paprastai kiekvienas straipsnis turi:
- Įvadą, iš kurio būtų akivaizdi atliekamų mokslo tyrimų priežastis. Įvade autoriai taip pat trumpai papasakoja ankstesnę nagrinėjamos problemos analizės istoriją. Jei niekas anksčiau šios problemos netyrinėjo, apžvelgiami anksčiau vykdyti giminingų problemų tyrimo darbai.
- Metodų skiltį, kurioje aprašomi straipsnyje naudoti metodai. Šios srities informacija turi būti pakankamai tiksli ir detali, kad kiti pasaulio mokslininkai galėtų pakartoti tyrimus bei įsitikinti rezultatų teisingumu. Autoriai privalo kitiems mokslininkams perduoti augalų sėklas, specifinius cheminius junginius, specifinę programinę įrangą ir kitos darbui atlikti būtinus komponentus.
- Rezultatų skiltį, kurioje pateikiami statistiškai apibendrinti tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai laikomi teisingais tik tuomet, jei jų teisingumo tikimybė (pasikliovimo lygmuo) didesnis nei 95 procentai. Straipsnis, kuriame neaprašomi naujai atlikti matavimai ar eksperimentai, paprastai moksliniu nelaikomas, nebent jame būtų atlikta naujo pobūdžio turimų duomenų analizė ir gautos anksčiau nežinotos išvados.
- Diskusijos skiltį, kurioje keliamos gautus rezultatus paaiškinančios mokslinės hipotezės. Šioje skiltyje paprastai remiamasi ne tik straipsnyje aprašytais, bet ir anksčiau įvairių autorių gautais tyrimų rezultatais.
- Literatūros sąrašą, pagal kurio buvimą, turinį bei ilgį paprastai lengviausia spręsti apie mokslinę darbo vertę. Literatūros sąrašo neturintys arba jame tik populiarias knygas bei vadovėlius pateikiantys darbai šiuo metu paprastai nelaikomi moksliniais.
Diskusijos bei rezultatų turinys kai kada trumpai apibendrinamas išvadų skirsnyje. Daugelis straipsnių taip pat turi ir trumpą keliolikos sakinių ilgio santrauką, kuri naudojama norint greitai suprasti, apie ką straipsnyje rašoma.
[taisyti] Specialūs straipsnių tipai
Specifinis mokslinio straipsnio tipas yra apžvalginis straipsnis. Apžvalginiame straipsnyje apibendrinama daug (žymiai daugiau nei įprastiniame) literatūros informacijos bei jos pagrindu pateikiamos šią informaciją atitinkančios išvados. Apžvalginiai straipsniai yra geras informacijos šaltinis studijuojantiems, ieškantiems argumentų diskusijai ar šiaip norintiems greičiau suprasti, kas šiuo metu vyksta konkrečioje mokslinių tyrimų srityje. Žurnalas paprastai spausdina apžvalginį straipsnį tik tada, jei jo autoriai yra paskelbę daug ir nesenų paprastų straipsnių. Jame turi būti mažiausiai kelios dešimtys nuorodų į naudotus literatūros šaltinius.
Kai kuriose mokslo šakose galimas taip pat ir trumpos žinutės (angl. rapid communication) straipsnio tipas. Taip galima paskelbti labai reikšmingus rezultatus, net jei jų kiekio nepakanka įprastinius reikalavimus atitinkančiam straipsniui. Šio tipo straipsniai laikomi daug mažiau patikimais.
[taisyti] Mokslinių straipsnių naudojimas argumentacijoje
Nuorodų į keletą žinomų mokslinų straipsnių rinkinys mokslinėje diskusijoje yra daug stipresnis argumentas, nei tegu ir įtikinami loginiai samprotavimai. Taip yra todėl, jog neturint eksperimentinių duomenų neretai galimi keli labai skirtingi loginiai ar net matematiniai stebimo reiškinio paaiškinimai.
Tik labai retais atvejais galima rasti priešingus dalykus įrodančių mokslinių straipsnių. Paprastai per keletą metų paaiškėja rezultatų neatitikimo priežastis ir parengiamas visus rezultatus paaaiškinantis loginis modelis.
Kadangi mokslininkai privalo nuolat minėti esamų mokslinių straipsnių turinį naujuose darbuose, moksliniai žurnalai tą neišvengiamai turi leisti. Todėl paprastai manoma, jog straipsnių turinį savais žodžiais perpasakoti kitame leidinyje ar enciklopedijoje visada legalu (kitokiai literatūrai tai kai kada gali ir nebūti teisinga). Dauguma mokslininkų paprašyti atsiunčia savo straipsnių kopijas paštu, šiuo metu neretai jas galima atsisiųsti ir Internetu.
[taisyti] Straipsnių vertė
Skirtingų straipsnių vertė yra skirtinga. Straipsniams palyginti naudojamas duomenų bazių pagalba apskaičiuotas žurnalo citavimo indeksas (angl. impact factor). Didelis citavimo indeksas rodo, jog šiame žurnale spausdinamais darbais remiasi (cituoja juos naujuose straipsniuose) daugelis mokslininkų. Tokie žurnalai savo straipsniams kelia aukštesnius reikalavimus, ir savo darbą juose paskelbti sunkiau.
[taisyti] Straipsnių autoriai
Šiu metu neįprasta rasti tik vieną autorių turintį straipsnį. Autorių tvarkai straipsnio antraštėje galioja tokios taisyklės:
- Pirmuoju rašomas daugiausia darbo į straipsnį įdėjęs autorius. Jei manoma, jog du ar daugiau mokslininkų dirbo maždaug po tiek pat, straipsnyje įrašoma standartinė pastaba apie lygų kelių pirmųjų autorių indėlį (angl. the authors contributed equally in this work).
- Paskutiniuoju įrašomas darbui vadovavęs mokslininkas (paprastai skyriaus ar įstaigos vadovas).
- Visų kitų mokslininkų indėlis proporcingai mažėja autorių sąrašo pabaigos kryptimi.
