Naudotojas:Mindaugas Urbonas

• Mano asmeninė svetainė internete
• Mano fotografijų galerija
• Mano indėlis Vikipedijoje
• Mano profilis Wikimedia Commons
• Mano profilis Angliškoje Vikipedijoje

• Skirtingų paukščių rūšių: 54
• Iš viso nuotraukų: 181
• Atnaujinta: 2007-09-30

Baltieji gandrai peri ant pastatų stogų, medžiuose, ant stulpų, vandentiekio bokštų. Gandrams įsikurti dažniausiai padeda žmonės, įkeldami lizdų pagrindus. Patys gandrai susineša gana dideles šakas, vėliau ant jų krauna velėną, šieno gumulus, sausą mėšlą ir kt. Lizdą stato nuolat, net ir kai jaunikliai auga. Gyvendami tuose pačiuose lizduose ir visaip jį remontuodami, sumontuoja gana didelį statinį, kuris neretai per gandrų peštynes ir stiprius vėjus nukenčia.

Iki XX amžiaus 4 dešimtmečio Lietuvoje gulbės buvo beveik išnykusios. Tačiau jų populiacija atsikūrė Tado Ivanausko rūpesčiu Žuvinto ežere.

44-50 cm dydžio, sveria 500-1000 g, išskėsti sparnai iki 80 cm pločio. Kojos tamsios. Galva ruda su gelsva kakta. Kūno temperatūra – 40 °C. Mėgiamas medžiotojų taikinys.

Gamtoje didžioji antis išgyvena iki 15 metų amžiaus. Žmonių prižiūrimos gali ir 40 metų sulaukti.

Gana retokas paukštis visoje Europoje (išskyrus Skandinavijos šalis), bet jų populiacija paskutiniu metu daugelyje šalių atsistato. Norvegijoje randama iki 2000-2500 perinčių porų. Deda 2 kiaušinius. Peri 34-46 dienas. Minta žuvimis, vandens ir kitais paukščiais. Gyvena uolėtose vietose prie jūrų pakrančių, ar miškingose vietose prie didesnių vandens telkinių, ežerų, upių.

Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Lietuvoje dažnas. Gyvena miškuose, pamiškėse, laukuose.

Senovėje romėnai maistui užaugintus viščiukus girdydavo vyne, kad būtų skanesni. Viduramžiais vištiena buvo tik aukštą valdžią turinčių žmonių patiekalas. Žemesnieji vištas augindavo tik dėl kiaušinių, pjaudavo jas tik visai pasenusias. Dabar vištienos gali nusipirkti kiekvienas. Prekyboje dažniausiai naudojama broilerių mėsa.

Lietuvoje vietomis dažna, kitur reta. Aptinkama balandžio – spalio mėn. Gyvena gausiai apaugusiuose vandens telkiniuose. Slapstosi tankioje augalijoje. Skleidžia garsų balsą „kruuu“, o susišaukia „dak dak“. Lizdą krauną žolių tankynėse. Deda 6-10 rausvai pilkų su smulkiomis rudomis dėmėmis kiaušinių. Peri apie 20 dienų. Išveda vieną vadą(gegužės – birželio mėn.).

Lietuvoje dažnas. Aptinkamas balandžio – lapkričio mėn. Gyvena apaugusiuose sekliuose vandens telkiniuose. Lizdą krauna tarp augalų, visai prie vandens. Deda 7-9 kiaušinius, kurie švieisiai pilki ir išmarginti taškeliais. Peri 21-23 dienas. Išveda vieną vadą.

Gyvena pelkėse, miškų raistuose. Lizdą krauna ant žemės, ant sausesnio kupsto, toliau nuo žmonių, paslepia jį tarp nendrių ir krūmokšnių. Deda du kiaušinius, kurie pilkai žalsvos spalvos ir su didelėmis neryškiomis dėmėmis. Patelė peri apie 30 dienų, tuo metu patinas ją saugo. Lietuvoje reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Kūno viršutinė pusė pilkai rusva, gelsvai žalio atspalvio. Nugara juosvai dėmėta. Antakis šviesus. Vairuojamosios plunksnos baltos, su plačiomis juodomis skersinėmis juostelėmis. Sparnuose plati skersinė balta juosta. Visa apatinė kūno pusė balta. Ant kaklo ir krūtinės siauros tamsios dėmelės. Snapas trumpokas, tamsus. Kojos pilkos.
Paplitę Vidurio ir Rytų Europoje, taip pat Azijoje iki Kamčiatkos. Lietuvoje dažnas. Aptinkamas balandžio – spalio mėn. Gyvena miškinguose vandenų pakraščiuose. Lizdą krauna ant žemės, duobutėje, kiek toliau nuo vandens. Deda 4 kiaušinius, išmargintus taškučiais ir dėmelėmis. Peri abu porelės nariai 20-23 dienas. Apdžiūvę jaunikliai netrukus palieka lizdą ir juos vedžioja abu tėvai. Pradeda skraidyti 21 d. amžiaus.

Dažniausia kirų rūšis Lietuvoje. Aptinkamas IV-XI mėn. Gyvena įvairiuose vandenyse, pelkėtose vietose. Lizdus krauna salose, pelkių kupstuose, ant žemės tarp pernykščių žolių, nendrių, švendrų. Deda 1-4 kiaušinius, kurie rausvai pilkos spalvos, gausiai išmarginti tamsiai rudomis dėmėmis. Peri kolonijomis. Patinas ir patelė peri pakaitomis.
Minta įvairiais bestuburiais, taip pat lesa varliagyvius, įvairias atliekas. Dažnai atskrenda maitintis į sąvartynus, ariamus laukus, ganyklas, pievas. Rudagalvių kirų maistas labai priklauso nuo metų sezoniškumo ir gyvenamosios vietos.

Gyvena įvairiuose vandenyse, bet Lietuvoje nėra dažnas.

Lietuvoje dažna. Aptinkama gegužės – rugsėjo mėn. Gyvena kolonijomis įvairiuose vandenyse. Lizdą suka smėlėtoje pakrantėje, salose. Deda 2-3 rusvus ar žalsvus kiaušinius, išmargintus tamsiomis dėmėmis. Peri 23-24 d. Išveda vieną vadą. Minta vandens bestuburiais. Pastebėjusi grobį, krenta žemyn ir pusiau pasineria.

Naminis karvelis natūraliai paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje ir pietvakarių Azijoje. Gyvena uolose, dažniausiai pakrantėse. Prijaukinta forma paplitusi dar plačiau, ypač dažna miestuose.
Minta įvairiu augaliniu maistu – sėklomis, pumpurais, uogomis.

Paplitęs Europoje ir Azijoje. Lietuvoje dažnas. Gyvena mišriuose miškuose.

Lietuvoje retas šiauriniuose rajonuose, kitur kiek dažnesnis. Gyvena parkuose, lapuočių miškuose.

Minta vabzdžiais, miglinių augalų sėklomis, o rudenį ir ankstyvą pavasarį lesa augalų sėklas, šviežius lapus, daigų viršūnėles. Paukštis aktyvus šviesiu paros metu, todėl maloniai nuteikia jo čirenimas, girdimas nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio.

Paplitusi visur, dažna kaimo gyvenvietėse, nedideliuose miesteliuose, ypač vienkiemiuose. Lizdą suka trobesiuose, daržinių, dažniausiai tvartų šelmenyse. Lizdą tvirtina prie balkių, virš elektros lempų. Lizdas paprastai atviras, lipdomas iš drėgnos žemės. Jį sutvirtina seilėmis. Be to, primaišoma šiaudelių. Jie kišo iš įvairių lizdo vietų ir atrodo netvarkingai. Deda 4-5 baltus su rusvais ir pilkšvais taškeliais kiaušinius. Peri tik patelė, 14-16 dienų. Išsiritusiouis jauniklius maitina abu poros nariai. Lizdą jaunikliai palieka po trijų savaičių. Išveda dvi vadas.

Lietuvoje dažna ir gausi miestuose. Lizdus suka mūriniuose pastatuose. Labai judri. Dažniausiai aukštai sklando, mėgsta būriais tupėti ant laidų. Lizdus lipdo prie blokinių namų. Jauni paukščiai dažniausiai lipdo naują lizdą, sugriuvusį – remontuoja. Lizdui naudoja žemę, kurią suvilgo seilėmis. Maždaug žirnio didumo ar kiek didesnes medžiagos porcijas nešioja abu porelės nariai. Lizdą sulipdo per 10 dienų. Deda 2-5 baltus kiaušinius. Peri patelė. Patinas ją maitina, bet esant blogesniam orui patelė turi maitintis pati. Peri 12-13 dienų. Jaunikliai užauga per 20-23 dienas. Juos maitina abu porelės nariai. Per vasarą išveda dvi vadas.

Paplitusi Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikos dalyje.
Lietuvoje dažna rūšis. Atskrenda kovo mėn., išskrenda spalio mėn. Gyvena prie gyvenviečių, paupiuose, prie ežerų. Lizdą krauna pastogėse, malkų krūvose, uoksuose. Deda 5-6 kiaušinius, išmargintus pilkais taškeliais. Peri 12-14 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 14-15 dienų. Išveda dvi vadas.

Lietuvoje dažna rūšis. Aptinkama balandžio – spalio mėn. Gyvena drėgnuose spygliuočių miškuose. Lizdą suka po žolių kupstais, įvairiomis išvartomis. Deda 5-7 šviesiai rusvus kiaušinius, išmargintus rudais taškeliais. Jaunikliai lizde išbūna 12-14 dienų. Išveda dvi vadas.

Peri daugelyje Europos regionų ir vakarų Azijoje. Migruojantys paukščiai – žiemoja Afrikoje ir pietvakarių Azijoje.
Lietuvoje dažna rūšis. Gyvena miškuose, parkuose. Lizdą krauna inkiluose, uoksuose, pastogėse ir kt. Deda 4-6 melsvai balsvus kiaušinius, išmargintus tamsesnėmis dėmelėmis. Peri 12-13 dienų. Po 11-14 dienų suaugę jaunikliai palieka lizdą. Išveda vieną vadą (gegužės -birželio mėn.). Minta skraidančiais vabdžiais.

Gyvena miškuose su tankiu pomiškiu, kartais įsikuria parkuose ir sodybuose. Lizdą krauna neaukštai medžiuose, krūmuose. Vidų iškloja sausomis žolėmis, šaknelėmis. Deda 4-6 kiaušinius. Peri 13-14 dienų. Išveda dvi vadas. Jaunikliai lizdą palieka po 13-16 dienų.
Lietuvoje dažnas, pasirodo balandžio mėn., išskrenda vėlai rudenį.

Gyvena miškingose ar krūmingose Šiaurės Europos ir Azijos vietovėse. Žiemą dideliais būriais migruoja į pietus, dažnai kartu su baltabruviais strazdais (Turdus iliacus). Lizdus suka medžiuose, deda kelis kiaušinius. Skirtingai nuo kitų strazdų, dažniausiai suka lizdus kolonijomis.
Visaėdžiai, maitinasi įvairiais vabzdžiais ir kirmelėmis vasarą, uogomis žiemą.

Gyvena vandenų pakrantėse. Lizdą krauna neaukštai tarp žolių. Birželio mėn. deda 4-6 balsvus ar rusvus kiaušinius, išmargintus tamsesnėmis dėmėmis. Peri 12-13 dienų; išaugina vieną vadą. Lietuvoje dažna, aptinkama gegužės-rugsėjo mėn.

Gyvena retesniuose miškuose.

Kakta, skruostai ir antakiai balti. Viršugalvis, sparnai ir uodega mėlyni. Sparnai su balta juostele. Nugara pilkai žalia, kaklo užpakalinėje dalyje balsva dėmė. Apatinė kūno pusė geltona, išilgai krūtinės eina neryški juosva juostelė. Snapas tamsus. Kojos tamsiai pilkos. Patelė blankesnių spalvų. Jauniklių viršus žalsvai rusvas.
Lietuvoje dažna, aptinkama ištisus metus. Gyvena lapuočių miškuose, parkuose.

Labai dažna rūšis. Aptinkama ištisus metus. Gyvena miškuose, soduose.

Gyvena plačialapiuose miškuose, senuose parkuose, tačiau eglynų vengia. Randamas ir senuose pušynuose. Sėslusis paukštis. Savo stipriomis kojomis laipioja kamienais aukštyn ir žemyn, kur nurankioja vabzdžius.
Bukutis žiemai kaupia maisto atsargas. Medžių sėklas slepia žievės įdubimuose, plyšiuose, o taip pat ir ant žemės. Atsargas sulesa kai trūksta maisto.

Lietuvoje dažnas, aptinkamas ištisus metus. Laipioja medžių kamienais, kopinėdamas remiasi uodega. Lizdą susikrauna medžių plyšiuose, uoksuose, po atskilusia žieve. Deda 5-6 kiaušinius, kurie balsvi ir su rausvomis dėmelėmis. Peri 13-15 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 16-17 dienų. Išveda dvi vadas. Minta įvairiais vabzdžiais.

Paplitęs plačiame areale nuo Vakarų Europos iki šiaurės vakarų Afrikos ir pietryčių Azijos. Šiame areale išskiriama keletas kėkštų porūšių, kurie išvaizda gerokai skiriasi tarpusavyje. Lietuvoje dažnas miškų paukštis, žiemojantis, taip pat iš dalies traukiantis. Rudenį atskrenda ir iš šiaurinių kraštų, o dalis vietinių kėkštų pasitraukia į pietvakarius. Kėkšto polėkis savotiškas, primenantis juodosios meletos polekį, negreitas ir netolygus. Žeme šokinėja dideliais šuoliais. Balsas šaižus „reč-reč", kartais pamėgdžioja kitų paukščių balsus.

Monogamas. Lizdus pradeda krauti kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje jaunose eglaitėse ar pušaitėse, prie kamieno, maždaug 6-8 m aukštyje. Lizdo pagrindą suka iš sausų šakų, kraštus iš lanksčių augalų, o vidų iškloja švelnia augaline medžiaga. Deda 5-7 žalsvai melsvos spalvos, išmargintus rusvais taškeliais kiaušinius. Peri abu porelės nariai apie 16-19 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 20-23 dienų. Jie maitinami įvairiais vabzdžiais, kirmėlėmis, o vėliau ir smulkių giesmininkų jaunikliais

Kėkštai minta įvairiu maistu, žiemą daugiausia sulesa gilių. Rudenį maisto atsargas slepia slėptuvėse po samanomis, lapais, medžių plyšiuose. Šitaip išplatina ąžuolų giles. Žiemą neretai apsilanko lesyklose.

Gyvena paupių, paežerių krūmynuose, mėgsta įsikurti laukuose bei pievose esančiuose krūmynuose. Balsas „šėk-šėk-šėk..." Monogamas. Lizdo teritoriją pasirenka jau kovo mėn. Lizdą dažniausiai krauna beržuose, karkluose, pušyse, nuo 1,7 iki 18 m. aukštyje. Lizdą suka iš šakų, žemių, vidų iškloja plonomis šakelėmis. Lizdui padaro stogą ir šonuose dvi landas. Kiaušinius deda balandžio pradžioje. Dėtyje 7-8 kiaušiniai, kurių lukštas šviesiai žalsvas, išmargintas tankiais rusvais taškučiais bei dėmelėmis. Peri 18-20 dienų.

Lietuvoje nėra dažna, rudenį atskrenda šiaurinių sričių paukščiai. Iš šiaurinių kraštų atskridę paukščiai būna nebaikšūs, patiklūs, todėl daug jų žūva po automobilių ratais, nuo plėšrūnų ir kt.
Riešutinė minta gyvūniniu ir augaliniu maistu. Lesa riešutus, spygliuočių sėklas, giles, šermukšnių ir gudobelių vaisius. Žiemą kaupia maisto atsargas. Riešutus ir giles paslepia po samanomis, medžių lapais. Globotina kaip reta perinti rūšis.

Lietuvoje kovai pasirodo apie kovo vidurį, dalis jų čia būna pasilikę žiemoti. Per migraciją traukia į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Nyderlandus. Gyvena žmogaus kaimynystėje, dažnai kolonijomis, kurios įsikuria kapinėse, prie bažnyčių, parkuose, skveruose. Dažnai sudaro mišrius būrius kartu su varnomis ir kuosomis. Lankosi sąvartynuose, po laukus, pievas, dirvonus. Šaukia prikimusiu balsu „kraa".

Varna gana apdairus ir atsargus paukštis. Ištikus pavojui, pakelia didžiulį triukšmą. Kranksi „kraa". Kovo mėn. pradeda krauti lizdą. Dažnai jį suka aukštai medyje, 2-20 m aukštyje. Lizdą stato abu porelės nariai iš įvairių medžių šakų, žolių stiebų, vidų iškloja minkštesne medžiaga – vilna, plunksnomis, sausa žole, popieriaus skiautėmis ir kt. Deda vidutiniškai 5 kiaušinius, kurie žalsvai melsvi, išmarginti juosvais ar rusvais taškeliais, dėmelėmis, brūkšneliais. Peri 18-20 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po mėnesio, dažnai dar silpnai skraidydami.

Lietuvoje sėslus paukštis, kartais klajoja. Veisimuisi pasirenka nedidelius miškelius, labiausiai mėgsta pušynus. Gyvena poromis. Pavasarį mėgsta gainiotis ore, krisdami žemyn suglaudę sparnus vartaliojasi, retkarčiais sklando. Mėgsta tupėti medžių viršūnėse, ant įvairių kuolų. Balsas šaržus „kroo-kroo...“ ar „kruk-kruk".

Krankliai minta gyvūninės kilmės maistu: dvėseliena, neretai gaudo įvairius paukščius ir smulkius žinduolius. Užpuola gervių, naminių paukščių lizdus. Kartais jų pačių lizduose apsigyvena sketsakalis, pelėsakalis, startsakalis ir kt. Rūšis paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Taip pat gyvena Šiaurės Amerikoje, Šiaurės Afrikoje.

Lietuvoje dažna rūšis, pavieniai paukščiai žiemoja. Pavasarį pasirodo kovo mėn. Gyvena gyvenvietėse, pamiškėse. Lizdą krauna inkiluose, uoksuose. Jį iškloja šiaudais, žolėmis, samanomis ir plunksnomis. Deda 5-6 melsvus kiaušinius. Peri 14 dienų. Po 21 d. jaunikliai palieka lizdą. Išveda viena vadą. Minta įvairiais bestuburiais, uogomis.

Gyvena įvairiuose miškuose, parkuose, soduose. Lizdą suka 1-9 m aukštyje iš šakelių, samanų, išorę aplipdo pilkomis kerpėmis, pūkais, vidų iškloja plaukais, kartais plunksnomis. Deda 4-6 žalsvus ar melsvus kiaušinius, išmargintus rausvais taškais. Peri 13 dienų. Išveda dvi vadas. Jaunikliai lizde išbūna iki 14 dienų. Lietuvoje labai dažnas, atskrenda kovo viduryje, išskrenda vėlai rudenį.

Gyvena parkuose, nedideliuose miškuose. Lizdus suka medžiuose. Lietuvoje dažnas, aptinkamas ištisus metus.

Lietuvoje dažnas, neretai žiemoja. Gyvena gyvatvorėse, miškų pakraščiuose, o taip pat parkuose, soduose. Lizdą susikrauna iš sausų žolių stiebelių bei šaknelių, 05-1 m aukštyje. Deda 5-6 kiaušinius, išmargintus tamsiomis dėmelėmis. Nuo balandžio iki rugsėjo mėn. Išveda dvi vadas. Jaunikliai lizdą palieka po 14 dienų. Minta įvairiomis sėklomis, kartais vabzdžiais.

Lietuvoje dažna rūšis, aptinkama ištisus metus. Gyvena pamiškėse, nedideliuose miškeliuose. Lizdą krauna ant žemės tarp neaukštų krūmų, gyvatvorėse. Lizdo vidų iškloja gyvūnų plaukais, o jo karkasą suka iš sausų žolių stiebelių. Deda 3-5 kiaušinius, išmargintus tamsiomis dėmelėmis. Peri 12-14 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 12-13 dienų. Išveda dvi vadas.