Kosminis zondas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kosminis zondas yra automatinis kosminis aparatas, kuris tiria Saulės sistemos kūnus. Kosminiui zondui elektros energiją tiekia autonominės zondo Saulės baterijos. Toks kosminis aparatas gali skrieti arba pagreitintas kokio nors kosminio kūno traukos lauko (pvz: planetos) arba cheminiu kuru varomų variklių. Judėdamas iš vienos stacionarios orbitos į kitą, automatinis zondas kuro dažniausiai nenaudoja, nes yra įmanoma pasinaudoti planetų veikiama trauka. Kosminiam aparatui kuras yra reikalingas pakeisti skrydžio trajektoriją tuomet, kai pasinaudoti kosminio kūno trauka yra neparanku arba neįmanoma.

[taisyti] Moksliniai prietaisai

Automatinis zondas gali turėti šiuos mokslinius prietaisus: ultraspektrometras atmosferos ir jonosferos dujų sudėčiai tirti, infraspektrometras Žemųjų atmosferos sluoksnių temperatūrai, televizijos aparatūra; magnetometras magnetinio lauko stiprumui matuoti, jonizacijos kamera kosminiams, spinduliams tirti, Saulės plazmos detektorius protonams registruoti, meteorinių dalelių detektorius dalelių judėjimo kiekiui ir jų pasiskirstymui arti Žemės matuoti, infraradiometras planetų paviršiaus sudėčiai. Kiekvienas šiuolaikinis kosminis aparatas turi dar ir spektrometrą, aukščiometrą, fotografavimo kameras, komandines programas, kokybiškam ryšiui užtikrinti naudojamos parabolinės radijo antenos.

[taisyti] Planetų tyrimai

Saulės sistemos planetas labai sėkmingai tyrinėjo šie automatiniai zondai:

• Luna 2 pirmasis minkštai nusileido Mėnulyje,
• Lunar Prospektorius Mėnulyje atrado vandens,
• Viking 2 nusileido Marse,
• Mars Pathfinder tyrė Marso kalnus,
• Venera 7 pirmoji sėkmingai nusileido Veneroje,
• Mariner 10 praskriejo pro Merkurijų ir Venerą,
• Magelanas radiolakaciniu būdu sudarė Veneros žemėlapį,

• Galileo (erdvėlaivis) tyrė Jupiterį,
• Pioneer 10 tyrė Jupiterį,
• Voyager 1 apskriejo Jupiterį ir Saturną,
• Voyager 2 apskriejo išorines planetas,
• Galileo (erdvėlaivis) tyrinėjo Jupiterį,
• Cassini-Huygens tiria Saturną ir palydovus.
• Džotas tyrinėjo Halio kometą,
• Ulisses (zondas) tyrinėjo Saulę ir jos vėją,
• NEAR tyrinėjo asteroidų žiedą.

[taisyti] Dabarties tyrimai

Nauji zondai, tokie kaip New Horizons, ruošiami naujoms misijoms, kurios skirtos tolimųjų Saulės sistemos planetų tyrimams. Su New Horizons zondu siekiama ištirti Plutoną, ir kai kuriuos Koiperio žiedo koiperoidus. Keli seni zondai Pioneer 10, Pioneer 11, Voyager 1 ir Voyager 2 skrenda už Saulės sistemos ribų link netoli esančios tarpžvaigždinės erdvės, kurios ribą eksperimentiškai nustatė Voyager 2. Automatinis zondas Pioneer 10 iki 2003 m. buvo naudojamas kaip švyturys tolimojo kosminio ryšio technologijoms tobulinti.