Kietis (medžiaga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kietis, kitaip kietumas - kietos medžiagos savybė priešintis kito, už jį kietesnio, kūno įsmigimui, įspaudimui. Nuo šios savybės priklauso medžiagų tinkamumas apdirbti pjovimu (pjauti, tekinti, gręžti, fezuoti ir kt.).

Terminai kietumas ir kietis skiriasi savo vartosena. Kietumas reiškia tiesiog savybę priešintis kitų kūnų įsiskverbimui, įsmigimui. Tuo tarpu kietis yra kietumas, išmatuotas konkrečiais vienetais.

Turinys 1 Kiečio matavimo būdai 1.1 Brinelio būdas 1.2 Rokvelo būdas 1.3 Šoro būdas 1.4 Moso skalė

[taisyti] Kiečio matavimo būdai

[taisyti] Brinelio būdas

Metalų kietumas dažniausiai nustatomas Brinelio būdu. Metalo bandinys dedamas po presu ir į jį įspaudžiamas plieninis grūdintas rutuliukas. Jis bandinio paviršiuje palieka duobutę. Išmatavus duobutės skersmenį, lentelėje surandamas bandinio kietumas skaitmeninis dydis.

[taisyti] Rokvelo būdas

Matuojant medžiagos kietį šiuo budu, į medžiagos paviršių įspaudžiama deimantinė prizmė. Matuojamas įspaudimo gylis.

[taisyti] Šoro būdas

Matuojant metalo kietį Šoro būdu naudojamas skleroskopas. Matavimas nesudėtingas: iš nustatyto aukščio paleidžiamas kristi kietas plieninis rutuliukas. Metalo kietumas nustatomas pagal nuo bandinio atšokusio rutuliuko pakilimo aukštį. Šis būdas geras tuo, kad nepažeidžia bandomo metalo paviršiaus. Šoro būdu galima nustatyti ir pagamintos detalės kietumą.

[taisyti] Moso skalė

Kietumą kaip medžiagos gebėjimą priešintis brėžimui matuoja naudodami Moso skalę.