Kena (instrumentas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kena (isp. Quena, keč. Qina) - tradicinė Andų fleita. Paprastai gaminama iš bambuko, turi 6 uždengiamas skyles, įdubimą nykščiui. Atlikėjas instrumentą glaudžia prie smakro ir apatinės lūpos ir leidžia orą per kenos ašį. Žemiausia nata (kuomet uždengtos visos skylės) yra sol (G).
Taip pat yra kenos variantas kenačo (Quenacho), tačiau nuo kenos skirasi, kad yra ilgesnis, o žemiausia nata re (D).