Fraunhoferio linijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Fraunhoferio linijos yra eilė spektrinių sugerties linijų pastebėtų optiniame Saulės spektre ir pavadintų vokiečių fiziko Fraunhoferio garbei.

1802 metais anglų chemikas Volastonas pirmasis pastebėjo eilę tamsių linijų Saulės spektre. 1814 Fraunhoferis nepriklausomai nuo Volastono jas atrado ir išmatavo tų linijų bangų ilgius. Iš viso jis aprašė virš 570 linijų, o pagrindines 9 pavadino raidėmis nuo A iki K.

Vėliau Kirchhofas ir Bunzenas nustatė, kad kiekvienas cheminis elementas turi tik jam charakteringą spektrinių linijų seką ir padarė išvadą, kad tos linijos atsirado dėl tam tikrų elementų sugerties viršutiniuose Saulės sluoksniuose. Nors, tiesą sakant, kai kurios linijos atsiranda dėl Saulės šviesos sugerties deguonies molekulėmis Žemės atmosferoje.

[taisyti] Fraunhoferio linijų sąrašas

Pagrindinės Fraunhoferio linijos, cheminiai elementai ir bangų ilgiai pateikti žemiau esančioje lentelėje:

Pavadinimas	Elementas	Bangos ilgis (nm)
y	O2	898,765
Z	O2	822,696
A	O2	759,370
B	O2	686,719
C	H α	656,281
a	O2	627,661
D1	Na	589,592
D2	Na	588,995
D3 (arba d)	He	587,562
e	Hg	546,073
E2	Fe	527,039
b1	Mg	518,362
b2	Mg	517,270
b3	Fe	516,891
b4	Fe	516,751
b4	Mg	516,733
c	Fe	495,761
F	H β	486,134
d	Fe	466,814
e	Fe	438,355
G'	H γ	434,047
G	Fe,CH	430,790
G	Ca,CH	430,774
h	H δ	410,175
H	Ca+	396,847
K	Ca+	393,368
L	Fe	382,044
N	Fe	358,121
P	Ti+	336,112
T	Fe	302,108
t	Ni	299,444

Linijos A ir B yra Žemės atmosferos deguonies molekulės sugerties juostos. C, F, G' ir h yra vandenilio Balmerio serijos linijos Hα, Hβ, Hγ ir Hδ linijos. D₁ ir D₂ yra neutralaus natrio dubleto linijos, E yra neutralios geležies linija, G yra molekulinė CH juosta plius geležies ir kalcio sugerties linijos, o H ir K – vieną kartą jonizuoto kalcio dubletas.

Dėl savo gerai žinomų bangos ilgių, Fraunhoferio linijos dažnai naudojamos medžiagų optinėms savybėms apibūdinti (lūžio rodiklis, šviesos dispersija).