Bilištis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės:

Bilištas (Albanų k.: Bilishti, makedonų ir bulgarų k.: Билища) yra pietrytinėje Albanijos dalyje esančioje Devolio apygardoje ir srityje. Miestas yra išsidėstęs 30 km į pietryčius nuo Korčios ir 9 km nuo kaimyninės Graikijos Respublikos sienos - kalvotoje vietovėje, šalia Devolio upės.

Pagal 2006 m. demografinius duomenis, mieste gyvena apie 12,100 gyventojų, kurių absoliučią dauguma sudaro albanai, daugiausia musulmonai. Mieste gyvena ir nedidelė dalis makedonų etninės mažumos, kadaise gausiai gyvenusios šiame mieste ir jo apylinkėse, atstovų.

[taisyti] Istorija

Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos senųjų šių vietų gyventojų - ilyrų genčių. Bilištis, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Makedonijos, Romos imperijos - sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą.

Nuo IV a. pabaigos Romos imperijai suskilus į dvi valstybes, miestas atiteko Bizantijos imperijai. VI mūsų eros amžiaus į Balkanų regioną intensyviai ėmus skverbtis slavams, palaipsniui ši vietovė buvo apgyvendinta slavų genčių - dabartinių makedonų ir bulgarų protėvių. Nepaisant to, miestas ir jo apylinkės išliko kompaktiškai apgyvendintos šių etninių grupių.

Viduriniais amžiais miestas ilgą laiką priklausė Bizantijos imperijai, vėliau Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, Epyro Despotijai. Nuo XIV a. Bilištis atiteko Osmanų imperijai, kuriai valdant pradėjo plisti islamas.

Apie gausią makedonų (bulgarų) bendruomėnę byloja XVII a. turkų valdininko ataskaita, kurioje miesto gyventojais minimi tik makedonai (bulgarai) ir aravnitai (albanai ortodoksai). Vėlesniais Osmanų imperijaos laikais pradėjo plisti islamas, vyko vietos slavų albanizacija ir asimiliacija. XIX a. pabaigoje yra minima šiame mieste gyvenusi nemenka slavų musulmonų bendruomenė.

Nuo 1912 metų, Albanijai paskelbus nepriklausomybę, šis miestas priklauso Albanijos Respublikai. Pirmo pasaulinio karo metu, 1916 m., miestas kurį laiką buvo užimtas Bulgarijos kariuomenės.

II pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m., kaip ir visa Albanija, buvo okupuotas Italijos kariuomenės, 1943 m. miestas buvo okupuotas Vokietijos, 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.

Komunizmo valdymo laikais, miesto reikšmė išaugo, pastatyta pramonės įmonių. Šaliai pasukus rinkos ekonomikos keliu, kaip ir visa šalis, dešimto dešimtmečio pradioje nukentėjo nuo ekonominės krizės, 1997 m. - nuo finansinės šalieš krizės.

[taisyti] Architektūra ir archeologija

Dėl istorijos bėgyje išlikusio menko miesto ekonominio ir socialinio vaidmens, didelės Korčios svarbos, mieste reta turtingos architektūros pavyzdžių, nors yra išlikę keletas Osmanų laikų architektūros pavyzdžių. Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų.