Almatos sritis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Almatos sritis (kaz. Алматы облысы) – administracinis vienetas Kazachijos pietryčiuose. Įkurta 1932 m. kovo 10 d., 1997 m. sujungta su Taldykorgano sritimi. Rytuose ribojasi su Kinija, pietuose - su Kirgizija. Plotas 224 000 km². 1,604 mln. gyv. (2006 m.) Centras - Taldykorganas (118 tūkst. gyv.; 1999 m.) Sritis suskirstyta į 16 rajonų.
Turinys |
[taisyti] Demografija
Gyvena daugiausia kazachai (59,4%), rusai (21,8%), uigūrai (9,0%). Miesto gyventojų 29,8% (1999 m.) Gyventojų vidutinis tankumas 6,9 žm./km2.
[taisyti] Didžiausi miestai
(tūkst. gyv., 1999 m.)
- Almata (1 130)
- Kapčiagajus (39,0 )
- Tekeli (25,0 )
[taisyti] Geografija
Srities šiaurėje yra Saryjesik Atyrau, Taukumo smėlėtosios lygumos, Šiaurės vakaruose - Ilio delta, pietuose ir pietvakariuose - Užilės Alatau (didžiausias aukštis 4973 m), Ketmenio, Kungei Alatau, Terskei Alatau kalnagūbriai.
Lygumose smėlynai, druskožemiai, auga saksaūlų giraitės, priekalniuose kaštoniniai dirvožemiai, stepių augalija, aukščiau -juodžemiai, lapuočių miškai, nuo 1500 m - subalpinės ir alpinės pievos.
Didžiausia upė Ilis, lygumose gausu sausvagių. Šiaurės vakaruose yra Balkašo ežero, rytuose - Kapčiagajaus tvenkinys.
[taisyti] Klimatas
Klimatas žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra lygumose nuo -10 iki -14, priekalniuose nuo -5 iki -6 °C, liepos atitinkamai 24 ir 18-20 °C. Lygumose iškrinta 125-300 mm, priekalniuose ir kalnuose 500-1000 mm kritulių per metus.
[taisyti] Gyvūnija
Veisiasi džeiranai, saigos, rudieji lokiai, irbiai, archarai, maralai, lūšys.
[taisyti] Naudingosios iškasenos
Kasama klintis, kvarcinis smėlis, gipsas, rusvoji anglis ir akmens anglis, polimetalų rūdos.
[taisyti] Pramonė
Yra Almatos hidroelektrinė ir Kapčiagajaus hidroelektrinė. Išvystyta spalvotoji metalurgija, mašinų gamyba, siuvimo, veltinių vėlimo, gelumbės, galanterijos, tekstilės, statybinių medžiagų, stiklo, porceliano, maisto pramonė, metalo apdirbimas. Dujotiekis: Almata-Buchara. Laivuojamas Balkašas ir Ilis.
Žemės ūkio naudmenų - 16,4 mln. ha, iš jų 14,9 mln. ha užima pievos ir ganyklos, 1,5 - ariamoji žemė (1998 m.). Auginami javai, daržovės, tabakas, cukriniai runkeliai. Išplėtota sodininkystė ir vynuogininkystė. Veisiami galvijai, avys, ožkos, arkliai, kupranugariai, kiaulės, naminiai paukščiai. [1]
[taisyti] Turizmas
Kalnuose netoli Almatos yra kurortų, poilsio namų, sanatorijų. 195 km į rytus nuo Almatos prie sienos su Kinija yra Čaryno nacionalinis parkas, kurio kanjonas yra antras po Didžiojo kanjono JAV[reikalinga citata].
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. T.1: A-Ar.
