Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (pranc. Déclaration des Droits de l'Homme et du Citoyen) – XVIII a. politinis bei konstitucinės teisės dokumentas.
1789 m. rugpjūčio 26 d. priimta „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija“ kurioje skelbiama:
- Visi žmonės iš prigimties lygūs ir laisvi.
- Valstybė turi garantuoti žmonių laisves.
- Suteikė žodžio,spaudos,susirinkimų ir sąžinės (tikėjimo) laisves.
- Tolygiai paskirstomi mokesčiai.
